ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS KONVENCIJOS POVEIKIS LIETUVOS KONSTITUCINEI JURISPRUDENCIJAI – JO BŪDAI IR LEISTINOS RIBOS

Santrauka

Straipsnyje konceptualiai analizuojamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos daromo poveikio Lietuvos konstitucinei jurisprudencijai ribų klausimas: išskiriami ir aptariami Konvencijos internalizavimo konstitucinėje jurisprudencijoje būdai, atskleidžiama, kaip formalus Konvencijos teisinis statusas dera su realiu jos poveikiu Lietuvos konstitucinei jurisprudencijai. Nagrinėjant Konvencijos poveikio konstitucinei jurisprudencijai leistinas ribas, keliama hierarchinio monistinio nacionalinės teisės konstrukto nepakankamumo problema.

The article presents a conceptual analysis of the limits of the impact of the European Convention on Human Rights on the Lithuanian constitutional jurisprudence. In analysing different modes of the internalisation of the Convention, one also reveals how formal legal status of the Convention pertains to its real impact performed on the constitutional jurisprudence. In analysing permissible limits of the said impact, the question of inadequacy of hierarchical monist construct of national legal system is raised.