Straipsnis skiriamas juridinių asmenų asociacijos mechanizmo teisinės prigimties tyrimui. Juridinių asmenų susivienijimai kuriami siekiant pritraukti ne tik kapitalą ir kitus gamybos išteklius, įskaitant darbo jėgą, bet ir tenkinti neturtinius interesus.
Analizuojamas juridinių asmenų teisnumas jų jungimosi procese, kuriuo remiantis nustatomi įstatyminiai įmonių susivienijimai ir sutartiniai įmonių susivienijimai. Įstatyminis susivienijimas nesukuria kitos, ne juridinio asmens, fikcijos, dėl to jis užtikrinamas jam būdingomis organizacinėmis teisinėmis formomis. Sutartinis susivienijimas nebūtinai lemia naujo juridinio asmens (koncerno, konsorciumo, asociacijos (sąjungos), sindikato, konglomerato, kartelio, įmonių grupės) atsiradimą.
Tokio juridinių asmenų sujungimo atveju yra sukuriama paprastos įmonės ar kitos bendros veiklos sutartinė struktūra, kuri formaliai yra artima juridiniam asmeniui. Pirmiau aprašyta jungimosi procedūra nuo pirmojo varianto skiriasi narių nepriklausomumo vieno nuo kito laipsniu, taip pat tikėtinu tokio jungimosi rezultatu.