Straipsnyje nagrinėjamos naujos bylos perdavimo iš vieno teismo kitam taisyklės, pagrindžiama išvada dėl teismo kompetencijos išplėtimo šiuo klausimu. Nagrinėjami problemiškiausi ieškinio turiniui keliami reikalavimai, kurių nėra numatyti teisiniai ir organizaciniai mechanizmai.
Ypatingas dėmesys skiriamas „kasacinių filtrų“ diegimo problemai, kuri po pagrindinės reformos patyrė papildomų pakeitimų. Įrodyta, kad ši problema glaudžiai susijusi su kita – teisinių koncepcijų, pagrindžiančių reikšmingą teismo diskrecijos ribų išplėtimą nustatant kasacinio skundo pagrindus konkrečioje byloje, problema.
Straipsnyje svarstoma galimybė Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus pripažinti Ukrainos civilinio proceso teisės šaltiniais. Teisingumo vykdymo karo padėties metu problema buvo nagrinėjama atskirai.
Daroma išvada, kad vertinant teismų reformos veiksmingumą būtina kritiškai atsižvelgti tiek į mokslą, tiek į praktiką, o teisėsaugos praktikos apibendrinimas ir analizė ateityje suteiks pagrindą galutinai įvertinti reformos kokybę