Baudžiamoji atsakomybė už neveikiant padarytas nusikalstamas veikas – specialiojo nusikalstamos veikos subjekto pareigos veikti šaltiniai
Straipsnyje apžvelgiamos Lenkijos Respublikos baudžiamosios teisės mokslininkų pozicijos dėl neveikimo sąvokos ir esmės, nurodoma neveikimo samprata, remiantis kauzaline, socialine, finaline veikos teorijomis, taip pat neveikimo sampratos, atskaitos tašku laikant teisinio draudimo charakteristikas, be to, neveikimą analizuojant pagal jo lingvistinę analizę.
Autorė straipsnyje analizuoja 1997 m. priimto Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias baudžiamąją atsakomybę už neveikimu padarytas nusikalstamas veikas, taip pat pateikia specialiojo nusikalstamos veikos subjekto teisinius požymius, remdamasi konkrečiais pavyzdžiais pagal Lenkijos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Straipsnyje daug dėmesio skiriama ir specialiojo subjekto pareigą veikti reglamentuojantiems šaltiniams: įstatymams, sutartims, ankstesniam asmens veikimui. Autorė daro išvadą, kad pirmieji du šaltiniai, atsisakant trečiojo, nors teismų praktikoje ir pripažįstamo, labiausiai užtikrintų nullum crimen sine lege principo įgyvendinimą.
The following article discuss question of penal liability for omissive offences and concentrates on the subject of a status of a guarantor of not-occurrence the result. In the first part of the article it brings closer an overview of opinions of polish penal law researchers on the nature and definition of an omission. Than the article presents polish regulation of penal liability for omissive offences enclosed in article 2 of Penal Code. After that it describes status of a guarantor in polish penal law. In the end the following paper indicates and describes sources of guarantor’s duty to act, and problems connected with that catalogue.