Lietuvoje vis dažniau atliekami psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimai, padedantys nustatyti, kaip darbuotojai jaučiasi darbo vietose, su kokiais emociniais ir elgesio iššūkiais jie susiduria ir kaip spręstinos kylančios problemos. Vis dėlto vertėjų savijauta atliekant darbo užduotis iki šiol netirta, nors jų patiriamo streso lygis, ypač jei verčiama žodžiu, vertinamas kaip itin aukštas (Roziner and Shlesinger 2010). Šiame straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos teismų vertėjų psichosocialinės rizikos priimtinumą. Pasirinkta metodologinė prieiga – teismų vertėjų apklausa. Vertėjams pateiktame klausimyne išskirti psichosocialiniai rizikos veiksniai suskirstyti į 5 grupes: susiję su darbo aplinka, darbo reikalavimais, darbo organizavimu, darbo turiniu ir darbuotojų tarpusavio ar darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykiais. Gauti atsakymai išnagrinėti taikant Likerto skalę ir sudarius koreliacijų matricą, todėl šiame tyrime laikomi patikimais. Jie suteikia įžvalgų apie psichosocialinės rizikos veiksnius ir jų priimtinumą vertimo raštu ir žodžiu kontekste, prisideda prie profesinės sveikatos tyrimų ir padeda nustatyti, ką reikėtų keisti siekiant užtikrinti tinkamas darbo sąlygas Lietuvos teismuose dirbantiems vertėjams.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.