Jacques Lacan išsilaisvinimas tikrovė-vaizdinys-simbolis psichoanalizė Slavoj Žižek
Kaip cituoti
Morgan, D. (2017) “Politinis išsivadavimas ir „jautrusis subjektas“: lakaniško kairuoliškumo dilemos”, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 40(1), pp. 117–134. doi:10.15388/SocMintVei.2017.1.10882.
Politinis išsivadavimas ir „jautrusis subjektas“: lakaniško kairuoliškumo dilemos
Santrauka
Svarbiausias straipsnio tikslas – įvertinti galimybes, kiek Jacqueso Lakano psichoanalitinė teorija gali būti pravarti kairiųjų politinio diskurso tikslams. Gyvename laikais, kai Vakarų demokratijose politiškai stiprėja reakcingos konservatizmo jėgos. Vakarų valstybėse telkiantis reakcingiems dešiniesiems, kairieji yra įklimpę politiniame sąmyšyje ir apimti introspektyvaus bejėgiškumo. Ar tokioje situacijoje Lakano teorijos ir įžvalgos gali suteikti kairiajai minčiai vilties ir padėti atgauti intelektualią bei ideologinę stiprybę? Straipsnyje glaustai apibendrinsime Lakano tyrinėtojų analizuojamas temas ir idėjas, kurios siekia pritaikyti šio mąstytojo psichoanalizę ir praktiką šiuolaikinėje kairiųjų politikoje. Daugelis tyrinėtojų mano, kad pagrindą lakaniškam kairiosios minties atgimimui galima rasti provokuojančiuose ir stimuliuojančiuose Slavojaus Žižeko darbuose. Tačiau šiame straipsnyje plėtojama visai kitokia idėja: pati psichoanalizė turėtų būti traktuojama kaip tragiško mąstymo modusas, iš esmės nederantis su kairiųjų puoselėjamais išsilaisvinimo siekiais. Lakano teorija kairiesiems galėtų būti naudinga tik taktiniu lygmeniu – kaip interpretacijos metodas, pagyvinantis kritišką buržuazinės kultūros hegemonijos diskursų ir tekstų analizę.
