Nuotolinio darbo naudojimo intensyvumo poveikis darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo balansui
Intensyvi informacinių ir komunikacinių technologijų skvarba į darbo rinką sąlygojo ir darbo organizavimo procesų modernizavimą. Informacijos skaitmeninimas bei telekomunikacijos sudarė sąlygas dauguma darbų atlikti ne tik darbovietės patalpose, bet ir kitose nuo pagrindinio biuro nutolusiose erdvėse. Technologijų revoliucijai palaipsniui išvaduojant modernų darbą nuo fizinės vietos suvaržymų nuotolinis darbas pasaulyje tampa vis stiprėjančia tendencija. Kartu su technologiniais pokyčiais, leidžiančiais pasiekti darbuotoją 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai susiduria su iššūkiu, siekdami sėkmingai suderinti darbo ir asmeninio gyvenimo sritis. Su šiuo iššūkiu susiduria įvairių profesijų, taip pat ir apskaitos, audito, finansų, analizės ir kitų sričių darbuotojai, užduotis atliekantys nuotoliniu būdu.
Straipsnyje formuluojamos mokslinės problemos aktualumą nulėmė tai, jog ligšioliniame moksliniame lauke stokojama tyrimų, kurie įvertintų nuotolinio darbo naudojimo intensyvumą, kaip svarbų veiksnį, darantį skirtingą poveikį darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo balansui. Straipsnio tikslas – atskleisti nuotolinio darbo naudojimo intensyvumo poveikį darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo balansui. Šiam tikslui pasiekti buvo atliktas kiekybinis tyrimas, kurio metu buvo analizuojami 320 nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų apklausos rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad nuotolinio darbo naudojimo intensyvumas daro vienodai teigiamą poveikį dviem darbo ir asmeninio gyvenimo balanso dimensijoms – laikui, skirtam šeimai ir draugams, bei laikui, skirtam sau.