Darbo užmokestis išlieka vienas aktualiausių veiksnių tiek mikroekonominiu, tiek makroekonominiu aspektu. Tyrimo tikslas – įvertinti išorinių veiksnių įtaką vidutiniam darbo užmokesčiui Baltijos šalyse bei atskiruose ekonominės veiklos sektoriuose. Tyrime analizuojamas 2011–2023 m. laikotarpis, įtraukiant reikšmingus makroekonominius pokyčius, tokius kaip COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje. Tyrimo naujumas grindžiamas tarpvalstybine (Lietuva, Latvija, Estija) ir sektorine analize. Tyrime atliekama ekspertų apklausa, dinaminė atrinktų rodiklių analizė, skaičiavimams atlikti naudojami koreliacinės bei regresinės analizės metodai, kurie leidžia atskleisti tokių išorinių veiksnių kaip antai BVP, MMA, nedarbo, TUI, infliacijos, užimtų darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu skaičiaus bei mokesčių politikos įtaką vidutiniam darbo užmokesčiui atskirose Baltijos šalyse, Baltijos šalių grupei bei skirtinguose ekonominės veiklos rūšies sektoriuose (pagal EVRK). Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos vidutinis darbo užmokestis veikiamas infliacijos, MMA, užimtumo, Latvijos – TUI, užimtumo, o Estijos – BVP ir infliacijos veiksnių. Tuo tarpu Baltijos šalių grupės vidutinis darbo užmokestis yra veikiamas tokių veiksnių, kaip antai MMA ir BVP. Sektorinės analizės rezultatai atkleidė, jog minėti veiksniai skirtingai veikia darbo užmokestį skirtingose šalyse.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.