Rašytojos Žemaitės (meninė) gyvenimo rekonstrukcija remiantis archyvalijomis
Apžvalgos
Aldona Ruseckaitė
Maironio lietuvių literatūros muziejus
Publikuota 2018-11-04
https://doi.org/10.15388/BibLita.2017.12132
PDF

Reikšminiai žodžiai

archyvalijos, privačioji raštija, egodokumentai, autobiografija, laiškai, kūryba, meilė

Kaip cituoti

Ruseckaitė A. (2018) „Rašytojos Žemaitės (meninė) gyvenimo rekonstrukcija remiantis archyvalijomis“, Bibliotheca Lituana, 40, p. 171-180. doi: 10.15388/BibLita.2017.12132.

Santrauka

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]

Julijos Žymantienės-Žemaitės (1845–1921) privačiosios raštijos ir egodoku­mentų išliko gana daug. Paminėtina autobiografija, apimanti laikotarpį iki kūrybinio kelio pradžios 1892 metais, kurioje atsiskleidžia bajoriška tėvų kilmė, pirmi rašytojos mokslai, šeimyninio gyvenimo sunkumai, troš­kimas šviestis. Vėliau Žemaitės gyvenimą padeda atkurti autobiografi­niai pasakojimai „Pasiklausymai“, „Iš mano atsiminimų“, „Iš baudžiavos laikų“, „Pirmieji mano žingsniai“, „Kalėjime“, taip pat rašinys „Povilas Višinskis“ (1916 m.), kuriame prisimenami pirmieji kūrybiniai žingsniai. Kaip atskirą egodokumentų grupę galima išskirti Žemaitės laiškus spaudos darbuotojui, literatūros kritikui Povilui Višinskiui (1875–1906, išliko dau­giau nei 70 laiškų), taip pat artimam bičiuliui Konstantinui Petrauskui (1878–1947, išliko daugiau kaip 60 laiškų). Laiškuose P. Višinskiui ryškėja kūrybos vingiai, abejonės, asmenybės formavimasis, laukiama kūrybos mėginimų kritikos ar pritarimo tam. O štai svarbiausia laiškų K. Petraus­kui tema yra meilė, atskleidžianti šio vėlyvo rašytojos jausmo gyvybingu­mą, suteikianti asmenybei ypatingų spalvų ir bruožų. Be to, laiškai plačiai atveria 1911–1915 metų politinio ir kultūrinio Vilniaus gyvenimo foną.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.