Jūros vaizdinys Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Vydūno pasaulio sutvėrimo meninėje programoje

Santrauka

Tyrimą inspiravo amžininkų ir vėlesnių tyrinėtojų pačiais bendriausiais bruožais aptarta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) ir Vydūno (Vilhelmo Storostos, 1868–1953) meninių pasaulių giminystė. Dėmesį
sutelkus į konkrečius Čiurlionio ir Vydūno kūrinius, straipsnyje sukonkretinami meninės programos ypatumai ir jų raiška jūros vaizdinyje (Čiurlionio poema proza „Jūra“, simfoninė poema „Jūra“, paveikslai „Jūros sonata“, „Andante“ ir kt., Vydūno „Jūrų varpai“ ir kt.), legendos apie Jūratę ir Kastytį interpretacijoje (Čiurlionių opera „Jūratė“, Čiurlionio laiškai operos tema, Vydūno libretas operai „Jūraitė“). Dėmesys sutelkiamas į Čiurlionio laiškuose, Vydūno librete išryškėjusius pokyčius interpretuojant žmogaus ir deivės meilę, dievų reakciją į ją, aliuzijų į mito kaitą nuo „prikaltojo“ iki išlaisvintojo Prometėjo. Lyginamajam tyrimui pasirinkta Čiurlionio žodžio kūryba, laiškai, muzikos, dailės kūriniai, Vydūno dramos, tekstai apie Čiurlionio kūrybą.