Grožinės literatūros vertimas tarpukario Lietuvoje: nuo lietuvinimo tendencijos iki ekvivalentiškumo paieškų
Straipsniai
Erika Malažinskaitė
Vilniaus universitetas
Publikuota 2015-12-28
https://doi.org/10.51554/Col.2015.29032
PDF

Reikšminiai žodžiai

tarpukaris
vertimo kritikos istorija
vertimo teorijos istorija
vertimo diskursas
Jonas Jablonskis
Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė

Kaip cituoti

Malažinskaitė, E. (2015) “Grožinės literatūros vertimas tarpukario Lietuvoje: nuo lietuvinimo tendencijos iki ekvivalentiškumo paieškų”, Colloquia, 35, pp. 71–88. doi:10.51554/Col.2015.29032.

Santrauka

Straipsnyje aiškinamasi, kaip kito požiūris į vertimo darbą ir reikalavimus vertėjams per du nepriklausomybės dešimtmečius. Glaustai pristatoma dviejų pagrindinių to meto vertimo srities figūrų – Jono Jablonskio ir Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės – veikla vertimo srityje, aptariamas jų indėlis į lietuviškosios teorinės vertimo minties formavimąsi ir vertimų kokybės gerėjimą. Tarpukariu vertimo srityje įvykęs didelis kokybinis šuolis matomas ne tik lyginant periodo pradžios ir pabaigos vertimus, bet ir gilinantis į periodinėje spaudoje skelbtose vertimo klausimams skirtose publikacijose reikštas nuostatas, požiūrį, pasiūlymus. Pirmajai periodo pusei būdingą siekį kitos kultūros tekstus pritaikyti savos kultūros poreikiams, dėmesį vertimo tekstui kaip autonomiškam lietuvių kalbos ir stiliaus faktui dešimtmečių sandūroje ėmė keisti dėmesys originalo stiliui, pastanga taisyklinga lietuvių kalba perteikti jo ypatybes, orientuojantis į reikšmingus literatūros kūrinius, klasikinius ir šiuolaikinius tekstus, turinčius išliekamąją vertę, atveriančius kitas kultūras, ryškėjo judesys nuo kultūrinio uždarumo, sau pakankamumo kultūrinio dialogo link. Tyrime tarpukaris atskleidžiamas kaip reikšmingas periodas formuojant teorinius grožinės literatūros vertimo į lietuvių kalbą pagrindus.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.