Senovės Lietuvos paveikslas XX a. I pusės latvių literatūroje

Santrauka

Senovės Lietuvos paveikslas XX a. I pusės latvių grožinėje literatūroje dažniausiai atskleidžiamas ne tiesiogiai Lietuvos istorijai, bet senajai Latvijos istorijai skirtuose įvairių žanrų ir įvairios meninės kokybės kūriniuose. Daugiausia tokių kūrinių yra apie pietinėje Latvijos dalyje gyvenusias gentis: sėlius, ypač žiemgalius, kurių istorija sunkiai atskiriama nuo lietuvių istorijos. Skirtingai nei XIX a. latvių rašytojų kūryboje, XX a. senieji lietuviai jau nebėra vaizduojami vien romantiškai, kaip herojiški bendragenčiai baltai, bet ir kaip galinga priešiška jėga, kelianti pavojų Latvijos žemėms. Dominuoja istorinę tikrovę pačiais bendriausiais kontūrais atitinkantis senosios Lietuvos vaizdas, bet jame esama ir daug autorinės išmonės (pvz., rašoma apie nebūtas „lietuvių princeses“, nerealistiškai išplečiamos XIII a. Lietuvos ribos ir panašiai). Lietuvos senovės realijos – istoriniai vardai, įvykiai – kūriniuose paprastai pateikiamos be papildomų paaiškinimų, o tai liudija nuostatą ir pasitikėjimą, kad tuometis skaitytojas turi pakankamai šios srities informacijos.