Juozas Tumas-Vaižgantas turi autobiografiško, savo tekstus užgožiančio autoriaus reputaciją, bet tuo pat metu yra autorius be autobiografijos, kurio egodokumentikos tyrimų pagrindą sudaro epistolikai skirti darbai. Reaguojant į šį recepcijos ypatumą, nutarta ištirti autobiografinius Vaižganto tekstus: sudėlioti autobiografinių tekstų korpusą ir atlikti autobiografinio Tumo pasakojimo tyrimą, daugiausia dėmesio skiriant kalbančiojo santykiui su autobiografiniu diskursu. Autobiografijos pradėta ieškoti nuo pirmojo autobiografinio pasakojimo statusą turinčio teksto, žinomo antrašte Aukštaičių vaizdeliai. Jo tyrimas leido atskleisti iki šiol atidžiau netirtus Tumo elgesio su autobiografiniais tekstais ypatumus. Straipsnyje aprašyta Aukštaičių vaizdelių formavimo, bandymo publikuoti ir išardymo istorija. Ji leidžia apskleisti Tumo elgesį su autobiografiniais tekstais ir aktualizuoja ribų tarp literatūrinių ir autobiografinių tekstų klausimą, atskleidžia kintantį šio autoriaus santykį su autobiografiniu pasakojimu. Šalutinis tyrimo poveikis – išryškėjusi itin problemiška Aukštaičių vaizdelių tapatybė.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.