Asmuo ir Holokaustas Icchoko Mero romane Lygiosios trunka akimirką

Santrauka

Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad nemaža literatūrologų tyrimų sulaukusio Icchoko Mero romano Lygiosios trunka akimirką recepcijai stinga išsamesnės kūrinio kaip Holokausto literatūros analizės. Holokaustas romano tyrimuose neretai lieka savaiminio reikšmingumo ir iškalbumo lygmenyje, bet atskiro dėmesio nesulaukia. Šis tekstas skirtas aptarti, kokį asmens ir Holokausto santykį atskleidžia Mero kūrinys. Pastarojo santykio analizė neatsiejama nuo moralinio žmogaus gyvenimo aptarimo. Taigi esminis straipsnio klausimas, keliamas remiantis Tzvetano Todorovo ir Zygmunto Baumano tyrimais, – ar žmogus išlieka ir veikia kaip moralinis subjektas kraštutinėmis sąlygomis, t. y. išgyvendamas Holokaustą, ar moralumas kaip dirbtinė konvencija nebegalioja kovojant dėl išlikimo? Trys pagrindinės romano pasakojimo linijos aiškinamos kaip skirtingi romano personažų veikimo variantai susidūrus su Holokaustu. Kaip diskusinės Mero minties centras rodoma žmogaus pasirinkimo problema: nesvarbu, ką jo veikėjai renkasi, bet beveik visi renkasi taip, kad paneigtų Holokausto tvarką ir steigtų savo žmogiškumą. Žmogaus moralumas kūrinyje vaizduojamas kaip nepriklausomas nuo aplinkybių ir kylantis iš vidaus kaip laisvas veiksmas, todėl racionalus veikėjų pasirinkimas kraštutinybės akivaizdoje yra ne savo gyvybės saugojimas bet kokia kaina (tokią logiką primeta ir ją savo tikslams panaudoja nacių režimas), o rūpestis dėl kito asmens, įveikiantis pasaulio getizaciją.