Šiame darbe nagrinėjama pavojaus sklaida tinklinėse sistemose ir tinklo viršūnių pasipriešinimas sklindančiam pavojui. Darbe apibrėžiama adityvaus pavojaus sklidimas, kiekvienos viršūnės gebėjimas pasipriešinti (imunitetas) priklausomai nuo ciklo skaičiaus. Bajeso metodų realizuota galimybė patikslinti sudarytą modelį, kai gaunami nauji stebėjimai. Patikslintas modelis yra naudojamas prognozavimui, po kiek laiko pavojus viršūnėje bus sumažintas iki leistino lygio. Pasiūlytas algoritmas gali būti taikomi įvairių apsaugos sistemų saugaus eksploatavimo laiko įvertinimui, avarijų analizei ir pan. Sudaryto algoritmo realizacijai buvo atliktas skaitinis eksperimentas.