Vyresnio amžiaus žmonių socialinės atskirties tyrimuose dominuojanti tendencija – tirti dėsningumus, o šio straipsnio išskirtinumas – siekis atskleisti vyresnio amžiaus žmonių, kurie gyvena vieni, subjektyvius dalyvavimo visuomenėje vertinimus. Socialinė atskirtis / įtrauktis straipsnyje apibrėžiama kaip daugialypė sąvoka, apibūdinanti (ne)teisingus socialinius ryšius. Originalaus empirinio tyrimo (27 pusiau struktūruoti interviu) duomenų analizė atskleidžia platų socialinės atskirties, patiriamos įvairiu lygmeniu, spektrą. Remiantis socialinio teisingumo schema, neįtrauktumo visuomenėje naratyvai grindžiami asmeniniu ir tarpasmeniniu (amžiaus, sveikatos, bendravimo, savarankiškumo), organizaciniu, bendruomenės (darbo) ir visuomenės (dalyvavimo renginiuose ir politikoje) kontekstais.