Socialinės apsaugos priemonių ir institucinio pasitikėjimo vertinimas socialinio atsparumo kontekste
Socialinio atsparumo temai pastaraisiais metais skiriama vis daugiau dėmesio ne tik Lietuvos strateginiuose dokumentuose, bet ir tarptautinių organizacijų apžvalgose bei mokslinėje literatūroje. Socialinė apsauga ir institucijų gebėjimas veikti įvairių krizių atvejais ir pasitikėjimas jomis – vienos iš pagrindinių socialinio atsparumo dimensijų. Pasitelkus naujausius duomenis, šiame straipsnyje siekiama įvertinti darbinių pajamų neturinčių asmenų socialinės apsaugos priemonių prieinamumą, pasitikėjimą institucijomis bei jų žinias apie pagalbos galimybes krizės atvejais , analizuojant šiuos aspektus socialinio atsparumo kontekste. Rezultatai atskleidžia, kad daugiau kaip pusė darbinių pajamų neturinčių asmenų (bedarbiai, pensininkai, asmenys su negalia) socialinės apsaugos priemonių prieinamumą vertina vidutiniškai, prastai ar labai prastai. Detalesnė analizė rodo, kad to priežastys susijusios su biurokratinėmis, administracinėmis kliūtimis, nepasitikėjimu institucijomis. Be to, daugelis pažeidžiamų gyventojų nepasitiki valdžios gebėjimais užtikrinti paslaugų teikimą krizių atvejais, palyginti su darbines pajamas turinčiais asmenimis, apskritai mažiau pasitiki socialine, teisingumo ir kitomis sritimis.
Abedi, S., Sajadzadeh, H., & Khanmohammadi, M. (2025). An in-depth literature review for developing a conceptual model of social resilience against disasters triggered by natural hazards. Natural Hazards, 121(10), 11223–11273. https://doi.org/10.1007/s11069-025-07213-3
Adger, W. N. (2000). Social and ecological resilience: Are they related? Progress in Human Geography, 24(3), 347–364. https://doi.org/10.1191/030913200701540465
Adomavičienė, A., Subotovič, A., Baltutė, R., Dudutytė, A., Dilytė-Kotenko, A., Noreikė, V., Širvinskaitė, I., Kreivėnaitė, I., Avin Ileri, A. (2025). Skurdas ir socialinė atskirtis 2025 (Leidinys Nr. 3(7)). Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas. https://www.smtinklas.lt/wp-content/uploads/simple-file-list/Metine-skurdo-ir-socialines-atskirties-apzvalga/Skurdo-ir-socialines-atskirties-apzvalga-2025.pdf
Blaževičė, I. (2021). Bendruomenių atsparumo sukrėtimams socioekonominis modelis [Daktaro disertacija, Vilniaus Gedimino technikos universitetas]. https://www.lituanistika.lt/content/95703
Börjesson, A., & Karlsson, L. (2025). Exploring the resilience of social insurance systems in the light of endogenous welfare austerity: Insights from Sweden. International Social Security Review, 78(2–3), 55–77. https://doi.org/10.1111/issr.70002
Both, N., & Tessier, L. (2025). Supporting coordinated approaches across health and social protection systems to enhance resilience. International Social Security Review, 78(2–3), 79–96. https://doi.org/10.1111/issr.70008
Česnuitytė, V., Guogis, A., Bernotas, D., Grincevičiūtė, I. (2022). Socialinės paramos išmokų nepaėmimo priežastys, mastas ir identifikavimo metodika Lietuvos savivaldybėse ir visoje šalyje (non-take-up): galutinė ataskaita. Mykolo Romerio universitetas. https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/veiklos-sritys/seima/pinigine-parama/NON-TAKE-UP%20GALUTIN%C4%96%20ATASKAITA.pdf
Dagdeviren, H., Donoghue, M., & Promberger, M. (2016). Resilience, Hardship and Social Conditions. Journal of Social Policy, 45(1), 1–20. https://doi.org/10.1017/S004727941500032X
European Commission. (2025). Foresight report 2025: Resilience 2.0 : empowering the EU to thrive amid turbulence and uncertainty. Publications Office. https://doi.org/10.2792/6378524
Vencius, T., Gabnytė, V., & Navickė, J. (2020). The Benefit non-take-up in the Context of Cash Social Assistance Reform in Lithuania. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 21, 96–121. https://doi.org/10.15388/STEPP.2020.25
Gaidys, V. (2016). Lietuvos gyventojų pasitikėjimas valstybės institucijomis: panašumai ir skirtumai In M. Taljūnaitė (Ed.), Lietuvos gyventojų grupių socialinė kaita (p. 48–65). Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.
Gevorgianienė, V., Šumskienė, E., Genienė, R., Žalimienė, L., Dunajevas, E. (2024). Ribų valdymas asmeninių socialinių paslaugų erdvėje: Samprata, iššūkiai ir galimybės. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 29, 56–71. https://doi.org/10.15388/STEPP.2024.29.4
Holland‐Szyp, C., & Lind, J. (2025). Social protection and resilience in protracted crises. International Social Security Review, 78(2–3), 173–190. https://doi.org/10.1111/issr.70000
Humprecht, E., Esser, F., & Van Aelst, P. (2020). Resilience to Online Disinformation: A Framework for Cross-National Comparative Research. The International Journal of Press/Politics, 25(3), 493–516. https://doi.org/10.1177/1940161219900126
Kovács, B., Polese, A., Morris, J. (2017). Adjusting social welfare and social policy in Central and Eastern Europe: growth, crisis and recession. In P. Kennett & N. Lendvai-Bainton (Eds.), Handbook of European social policy (pp. 194–217). Edward Elgar Publishing. https://doi.org/10.4337/9781783476466.00021
Kumlin, S. (2004). The Personal and the Political. Palgrave Macmillan US. https://doi.org/10.1057/9781403980274
Kumlin, S. (2007). Overloaded or Undermined? European Welfare States in the Face of Performance Dissatisfaction. In S. Svallfors (Ed.), he Political Sociology of the Welfare State: Institutions, Cleavages, and Orientations (pp. 80–116). Stanford University Press. https://ssrn.com/abstract=3235399
Lietuvos Respublikos Seimas. (2025). Valstybės pažangos strategija „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“. https://lrv.lt/media/viesa/saugykla/2023/12/pkvNdKVl0fk.pdf
Liou, J., Jiao, Z., Wei, K., & Peng, Y. (2025). Social security and economic resilience—A new structural economics perspective. Economic Analysis and Policy, 88, 705–719. https://doi.org/10.1016/j.eap.2025.09.026
Nacionalinė NVO koalicija. (2025, gruodžio 8). Lietuvos visuomenės pasitikėjimas nevyriausybinėmis organizacijomis auga, tačiau vis dar pusė gyventojų neturi nuomonės. https://www.ngo.lt/lietuvos-visuomenes-pasitikejimas-nevyriausybinemis-organizacijomis-auga-taciau-vis-dar-puse-gyventoju-neturi-nuomones/
Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD). (2025). Fast-tracking Net Zero by Building Climate and Economic Resilience: A Summary for Policymakers. OECD Publishing. https://doi.org/10.1787/f2c22c96-en
Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD). (2025a). More Effective Social Protection for Stronger Economic Growth: Main Findings from the 2024 OECD Risks that Matter Survey. OECD Publishing. https://doi.org/10.1787/3947946a-en
Pereirinha, J. A. C., & Pereira, E. (2021). Social resilience and welfare systems under COVID-19: A European comparative perspective. Global Social Policy, 21(3), 569–594. https://doi.org/10.1177/14680181211012946
Rothstein, B., Samanni, M., & Teorell, J. (2010). Quality of government, political power and the welfare state (QoG Working Paper Series 2010:6). The Quality of Government Institute, University of Gothenburg. http://hdl.handle.net/2077/39061
Skučienė, D. (2026). Socialiai pažeidžiamų grupių atsparumas dezinformacijai ir priemonės jį didinti. Vilniaus universitetas. https://www.fsf.vu.lt/dokumentai/mokslo_rezultatu_platforma/Socialiai_paz%CC%8Ceidz%CC%8Ciamu%CC%A8_grupiu%CC%A8_DS.pdf
Skučienė, D., Brazienė, R., & Vencius, T. (2025). Resilience of Socially Vulnerable Populations to Disinformation in Lithuania: The Role of the Welfare State. Social Inclusion, 13, 10100. https://doi.org/10.17645/si.10100
Skučienė, D., Denisenko, V. (2025). Socialiai pažeidžiamų grupių atsparumas dezinformacijai. Vilniaus universitetas. https://www.fsf.vu.lt/dokumentai/mokslo_rezultatu_platforma/socialiai_pazeidziamos_grupes_2025_04Epdf.pdf
Ulriksen, M. S., & Plagerson, S. (2023). Social protection and state‐citizen relations: A review of the literature. Social Policy & Administration, 57(6), 841–854. https://doi.org/10.1111/spol.12959
Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA). (2025). Socialinio atsparumo sampratų apžvalga. https://lrv.lt/public/canonical/1761741273/537722/Socialinio%20atsparumo%20samprat%C5%B3%20ap%C5%BEvalga.pdf
Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA). (2026). Socialinio atsparumo kelrodis. https://lrv.lt/public/canonical/1783067023/657072/Socialinio%20atsparumo%20kelrodis.pdf
Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA). (2026a). Ateities poreikius stiprinti socialinį atsparumą sąlygojančių tendencijų apžvalga. https://lrv.lt/public/canonical/1774335548/598626/Socialinio%20atsparumo%20tendencij%C5%B3%20ap%C5%BEvalga%20final.pdf
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.