Straipsnyje siekiama ištirti socialinio mobilumo tarp kartų apraiškas Lietuvoje. Mėginama identifikuoti, kurie išskirti intergeneraciniai veiksniai yra reikšmingiausi bei kaip šių veiksnių sąveika skiriasi tarp skirtingų kartų.
Tyrimui atlikti naudojama pirminė aprašomoji ir regresinė Europos vertybių tyrimo 2008 m. duomenų analizė. Šių metodų taikymas parodė, kad socialinio mobilumo tarp kartų ekonominiai ir socialiniai veiksniai mažai reikšmingi Lietuvos visuomenėje, tačiau neabejotina institucinių veiksnių (švietimo) įtaka, išliekanti ir tarp skirtingų kartų.