Socialinis mobilumas tarp kartų suprantamas kaip tėvų ir suaugusių vaikų socialinės ir ekonominės padėties skirtumas, t. y. asmens dabartinių aplinkybių palyginimas su tomis, iš kurių kilęs asmuo. Straipsnyje siekiama apibūdinti skirtingas socialinio mobilumo tarp kartų matavimo perspektyvas Lietuvoje ir pateikti jų empirines išraiškas. Todėl, remiantis Europos socialinio tyrimo 9 bangos duomenimis, apžvelgiama ,,natūralaus socialinio eksperimento“ 1970–1984 metų kartos socialinio mobilumo padėtis, vertinant ją išsilavinimo, profesijos, pajamų ir sveikatos požiūriu. Rezultatai rodo, kad profesinis ir išsilavinimo mobilumas tarp kartų didėja, nes vis daugiau žmonių pradeda dirbti paslaugų sektoriuje ir įgyja aukštąjį išsilavinimą. Vis dėlto, remiantis ankstesniais tyrimais, mažėja galimybės pakilti profesinio socialinio statuso pozicijose aukštyn vien dėl savo geresnio išsilavinimo. Taip pat trūksta duomenų apie sveikatos ir pajamų socialinį mobilumą tarp kartų, o galimi palyginimai suponuoja intrageneracinio mobilumo tendencijas.