Įvadas
Straipsniai
Nastazija Keršytė
Vilnius University, Lithuania
Publikuota 2017-02-07
https://doi.org/10.15388/MusLithuan.2016.3.10406
PDF

Reikšminiai žodžiai

nėra

Kaip cituoti

KeršytėN. (2017). Įvadas. Acta Museologica Lithuanica, 3, 12-13. https://doi.org/10.15388/MusLithuan.2016.3.10406

Santrauka

Ši monografija pateikia būdingus Lietuvos muzeologijos raidos bruožus XVIII a. antrojoje pusėje–XXI a. Autorė Lietuvos muzeologijos raidos objektą analizuoja remdamasi šiuolaikinio austrų muzeologo Friedricho Waidacherio istorinės muzeologijos samprata, t. y. muzeologijos bei muzealumo raiškos istoriją: muzeologijos istorija priklauso mokslo istorijai, muzealumo istorija – idėjų istorijai (Waidacher, 2007, 53‒117). Pagal tokią sampratą ir sudaryta šios knygos turinio dviejų skyrių struktūra, atskleidžianti muzeologijos bei muzealumo istorijos charakteringus aspektus, bruožus, raišką. Knygos pirmas skyrius ir jo dalys skirtos charakterizuoti pagrindiniams muzeologijos formavimo Lietuvoje aspektams: muzeologijos terminijos, mokslo objekto, tarpdiscipliniškumo ir statuso mokslų struktūroje, tyrimų, publikacijų ir studijų pobūdžių, – taip pat šio mokslo ištakoms, raidos periodizavimui, svarbiems formavimo faktoriams. Čia pabrėžiamas muzeologijos ir muziejininkystės sampratų diskursas, kuris padeda suvokti muzeologijos ir muziejininkystės istorijų laukus – pasak F. Waidacherio, muziejininkystės istorija – institucijų istorija (F. Waidacher, 2007, 100). Antrame monografijos skyriuje siekiama atskleisti muzealumo raiškos Lietuvoje istorijos esmines tendencijas, apibrėžti svarbius tikrovės, tapatumo muzealizacijos ir muziejų poreikio bruožus. Manoma, kad tikrovės, tapatumo muzealizacijos pagrindinės linkmės: muziejinių Lietuvos istorijos, etninės kultūros, nacionalinio ir kito tapatumo įprasminimų bei reiškimosi muziejinimų tarp mokslo ir ideologijos, – atspindi bendrąsias muzealumo raiškos turinio tendencijas. Jas papildo ir muziejų misijų, pasiūlos ir poreikio, veiklos rėmimo, prieinamumo ir pasaulinės integracijos, tipų, tinklo valdymo pobūdžių atsklaidos. Muzealizacijos ir muziejų poreikio vertinimai paaiškina, kodėl ir kokių muziejų norima, kaip muziejai organizuoja tapatumo reprezentacijas savo kraštui ir pasauliui bei kaip dalyvauja kultūrų mainų procesuose.
Išsamiau PDF rinkmenoje.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.