Ar profesūra pasižymi vadybiškumu? Universitetų valdymas ir besikeičiantis mokslininkų bei dėstytojų vaidmuo kelyje į žinių visuomenę
Maždaug nuo 1990 metų vienas iš pagrindinių klausimų aukštajame moksle tapo valdymo sistemos pokyčiai. Daugelyje šalių atsirado „vadybiniai universitetai“, o su jais ir prieštaringas diskursas apie tokių universitetų stiprybes ir numanomus pavojus. Kadangi mokslininkai ir dėstytojai atlieka pagrindines aukštojo mokslo funkcijas, o valdymo reformos padidino universiteto vadybos galią paveikti šią bendruomenę, jos narių „vadybinio universiteto“ vizija ir atsakas į jį labai svarbūs tokio universiteto sėkmei arba nesėkmei. Praėjusio šimtmečio dešimtojo dešimtmečio pradžioje ir 2007–2010 metais atliktos tarptautinės lyginamosios mokslininkų ir dėstytojų apklausos atskleidė, kad universitetų valdymo būdai ir jų darbuotojų atsakas į šiuos būdus tam tikrose šalyse skiriasi labiau, nei rodo daug sąlyčio taškų randantis tarptautinis diskursas. Bendra išvada ta, kad mokslininkų požiūris ir elgesys pasikeitė mažiau nei tikėtasi. Trečioje tokio pobūdžio lyginamojoje apklausoje gilinamasi į panašius klausimus, tačiau papildomai keliamas klausimas, ar aukštojo mokslo valdymas ir mokslininkų bei dėstytojų požiūris ir veikla rodo virsmo į „žinių visuomenę“ poveikį.