Ar profesūra pasižymi vadybiškumu? Universitetų valdymas ir besikeičiantis mokslininkų bei dėstytojų vaidmuo kelyje į žinių visuomenę
Straipsniai
Ulrich Teichler
University of Kassel, Germany
Publikuota 2021-09-08
https://doi.org/10.15388/ActPaed.2021.46.1
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

aukštojo mokslo valdymas
universiteto vadyba
akademinė profesija
žinių visuomenė

Kaip cituoti

Teichler U. (2021) „Ar profesūra pasižymi vadybiškumu? Universitetų valdymas ir besikeičiantis mokslininkų bei dėstytojų vaidmuo kelyje į žinių visuomenę“, Acta Paedagogica Vilnensia, 46, p. 13-26. doi: 10.15388/ActPaed.2021.46.1.

Santrauka

Maždaug nuo 1990 metų vienas iš pagrindinių klausimų aukštajame moksle tapo valdymo sistemos pokyčiai. Daugelyje šalių atsirado „vadybiniai universitetai“, o su jais ir prieštaringas diskursas apie tokių universitetų stiprybes ir numanomus pavojus. Kadangi mokslininkai ir dėstytojai atlieka pagrindines aukštojo mokslo funkcijas, o valdymo reformos padidino universiteto vadybos galią paveikti šią bendruomenę, jos narių „vadybinio universiteto“ vizija ir atsakas į jį labai svarbūs tokio universiteto sėkmei arba nesėkmei. Praėjusio šimtmečio dešimtojo dešimtmečio pradžioje ir 2007–2010 metais atliktos tarptautinės lyginamosios mokslininkų ir dėstytojų apklausos atskleidė, kad universitetų valdymo būdai ir jų darbuotojų atsakas į šiuos būdus tam tikrose šalyse skiriasi labiau, nei rodo daug sąlyčio taškų randantis tarptautinis diskursas. Bendra išvada ta, kad mokslininkų požiūris ir elgesys pasikeitė mažiau nei tikėtasi. Trečioje tokio pobūdžio lyginamojoje apklausoje gilinamasi į panašius klausimus, tačiau papildomai keliamas klausimas, ar aukštojo mokslo valdymas ir mokslininkų bei dėstytojų požiūris ir veikla rodo virsmo į „žinių visuomenę“ poveikį.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.