Tyrime apibrėžiamos pagrindinės Europos aukštojo mokslo ir Ukrainos situacijos tyrimų kryptys, pavyzdžiui, skubus perėjimas prie nuotolinio mokymosi ir mokymo; su internacionalizacija ir akademiniu mobilumu susijusios problemos; COVID-19 pandemijos poveikis tyrimams; bendradarbiavimo su įvairiomis organizacijomis svarba; Europos aukštojo mokslo stiprinimas tarptautiniu lygmeniu bei krizės padariniai ir aukštojo mokslo perspektyvos. Pasauliniu, europiniu ir nacionaliniu mastu aprašomos destabilizuojančių gamtinių aplinkybių grėsmės švietimo sistemų, ypač aukštojo mokslo, plėtrai.
Tyrime dalyvavo keturios grupės mokytojų, turėjusių priverstinai pereiti prie nuotolinio ugdymo – mokytojai tų dalykų, kurių mokant yra nemažai praktinių ir laboratorinių darbų; mokytojai, kurie prieš pandemiją aktyviai naudojo skaitmenines technologijas; mokytojai, kurie buvo susipažinę su skaitmeninėmis technologijomis; mokytojai, kuriems nepavyko įvaldyti naujų mokymosi organizavimo, komandinio darbo ir išplėsto skaitmeninių išteklių naudojimo priemonių. Tyrimas atskleidė daugumai universitetų būdingas problemas – profesionaliai sukurtų nuotolinio mokymosi programų trūkumas, nepakankamas finansavimas ir dėstytojų metodinio rengimo nuotoliniam darbui su studentais poreikis.