Straipsnio tikslas – pristatyti apklausos apie mokytojų inkliuzijos kompetencijas radinius. Tyrime dalyvavo 1 590 (N = 1 590) mokytojų iš 69 Rygos savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų. Mokytojų savistatų atsakymai į pirmąjį tyrimo klausimą, kaip mokytojai suvokia save, ar turi reikiamų kompetencijų inkliuziniam ugdymui įgyvendinti ir ko tam trūksta, atskleidė, kad mokytojai mano turintys reikiamas inkliuzinio ugdymo kompetencijas, net jei nėra įgiję formalios kvalifikacijos. Mokytojai teigia pasiekę aukštesnį bendrosios kompetencijos lygį, tačiau jiems dar reikia tobulinti tiek bendrąsias, tiek specifines inkliuzinio ugdymo kompetencijas. Labiausiai ugdyti reikėtų dvi specifines inkliuzinio ugdymo kompetencijas, pavadintas „inkliuzinio ir visus palaikančio mokymosi proceso įgyvendinimas diferencijuojant ir pritaikant ugdymo turinį“ bei „savalaikis mokinių sunkumų mokymosi procese nustatymas“. Tyrimo rezultatai atskleidžia iššūkius, problemas ir apribojimus, kurių kyla siekiant, kad inkliuzinis ugdymas būtų aukštos kokybės ir atitiktų visų besimokančiųjų poreikius. Nepaisant to, kad mokytojai mano turintys tam tikrų inkliuzinio ugdymo kompetencijų, dauguma jų nesijaučia patogiai inkliuzinėje klasėje ir nepakankamai savimi pasitiki. Atsakymai į antrąjį tyrimo klausimą atskleidė ryšį tarp mokytojų amžiaus, mokymo patirties, išsilavinimo ir mokytojų nuostatų apie bendrąsias inkliuzinio ugdymo kompetencijas. Remiantis gautais rezultatais, aptariami pasiūlymai tolesniems tyrimams ir implikacijos praktikai.