Kritinis mąstymas ir retorinės iškalbos ugdymas
ŠVIETIMO POLITIKA IR MOKYTOJŲ RENGIMAS
Jūratė Baranova
Publikuota 2012-01-01
https://doi.org/10.15388/ActPaed.2012.28.2934
PDF

Reikšminiai žodžiai

kritinis mąstymas
retprinė iškalba
ugdymas
ugdymo filosofija

Kaip cituoti

Baranova J. (2012) „Kritinis mąstymas ir retorinės iškalbos ugdymas“, Acta Paedagogica Vilnensia, 280, p. 96-106. doi: 10.15388/ActPaed.2012.28.2934.

Santrauka

Profesorė humanitarinių mokslų (filosofijos) daktarė
Lietuvos edukologijos universiteto
Filosofijos katedra
T. Ševčenkos g. 31-228, LT-03111 Vilnius
El. paštas: jurabara@gmail.com

Šiame straipsnyje bandoma susieti kritinį mąstymą su retorinės išraiškos ugdymo ypatybėmis. Retorika, kaip įtikinimo menas, kuris veikia emocijas, gali būti traktuojama dviem aspektais. Ji gali būti suprantama ir tik kaip įtikinėjimo menas, kurį naudoja retorikai, politikai, pamokslininkai. Žvelgiant į retoriką šiuo aspektu, jos ribos susiaurėja iki praktinių nuorodų, kaip įtikinti žmones. Šiuo požiūriu retorika netenka teorinio aspekto. Teorinis aspektas atsiranda tada, kai keliame klausimą, koks jos santykis su filosofija ir teorine kalba. Ar teorinė mintis privalo įgyti retorinę formą, kad būtų išreikšta ir suprasta? Ar retorika yra būtinas, imanentinis, neišvengiamas teorinės minties išraiškos būdas ar tik fakultatyvus, nebūtinas, tačiau galimas jos palydovas? Pagaliau lieka atviras klausimas: ar retorinio meistriškumo ugdymas neslopina kritinio mąstymo galių? Ugdymo filosofijos istorijoje atsakymų į šiuos klausimus galima rasti labai įvairių.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.