Lyčių lygybės ir slinkties nuo kolegialumo prie vadybiškumo aukštojo mokslo politikoje tarptautinė analizė
AUKŠTASIS MOKSLAS: KOKYBĖ IR PRIEINAMUMAS
Barbara Bagilhole
Publikuota 2012-01-01
https://doi.org/10.15388/ActPaed.2012.28.2940
PDF

Reikšminiai žodžiai

aukštojo mokslo politika
kolegialumas
vadybiškumas
lyčių lygybė

Kaip cituoti

Bagilhole B. (2012) „Lyčių lygybės ir slinkties nuo kolegialumo prie vadybiškumo aukštojo mokslo politikoje tarptautinė analizė“, Acta Paedagogica Vilnensia, 280, p. 23-36. doi: 10.15388/ActPaed.2012.28.2940.

Santrauka

Professor of Equal Opportunities and Social Policy
Department of Social Sciences
Loughborough University
LE11 3TU UK
B.M.Bagilhole@lboro.ac.uk
+44 (0)1509 223380

Šiame straipsnyje pateikiama aštuonių šalių – Australijos, Airijos, Naujosios Zelandijos, Pietų Afrikos, Švedijos, Turkijos ir Jungtinės Karalystės – lyginamosios aukštojo mokslo politikos studijos dalis. Straipsnyje nagrinėjami nevienodi poslinkiai nuo tradicinės kolegialios prie naujos vadybinės organizacinės formos ne tik skirtingose šalyse, bet ir šalių viduje. Jame pateikiama kiekvienos šalies aukštojo mokslo politikos apžvalga, tuomet analizuojami lyčių skirtumai akademinėje lyderystėje. Straipsnyje parodoma, kad Jungtinėje Karalystėje ir jos buvusiose kolonijose vadybinis valdymo modelis labiau įsitvirtino, o žemyninėje Europoje vis dar išlieka kolegiali valdymo sistema. Anglosaksiškose šalyse bei Švedijoje daugiau moterų valdymo organuose nei Viduržemio jūros šalyse (Portugalijoje, Turkijoje). Tačiau moterų profesorių daugiausia yra Turkijoje. Bet vis dėlto moterų mažai ir tarp profesorių, ir universitetų valdyme. Daroma išvada, kad nei kolegiali, nei vadybinė sistema nėra palankesnė lyčių lygybei.
Kolegialaus valdymo sistemoje vyrų socialiniai tinklai išstumia moteris. Esant vadybiniam valdymui, lyčių lygybė labai priklauso nuo centrinės valdžios požiūrio, kuris nieko gero nežada, nes centrinės valdžios atstovai dažnai būna išeiviai iš verslo. Tampa akivaizdu, kad lygių galimybių ir skatinamųjų veiksmų struktūrų stiprumas ar jų nebuvimas turi didesnę įtaką lyčių lygybei universitetuose. Daroma išvada, kad moterų lyderystės universitetuose ateitis priklausys nuo visuomenės nuomonės ar politinio spaudimo, nepriklausomai nuo to, ar valdymo modelis vadybinis, ar kolegialus. Šis tyrimas patvirtina anksčiau gautus rezultatus, kurie rodė, kad moterų pažangą akademinėje bendruomenėje labiausiai skatina atviras ir skaidrus įdarbinimas. O uždari sprendimai, kad ir kur jie būtų priimami, ar tai būtų vyrų tinklai, ar rektoratas, neskatins moterų įdarbinimo.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.