Aplinkos veiksnių įtaka universiteto kamieninio padalinio strateginiam planavimui: pastabos atvejo studijai
AUKŠTOJO MOKSLO KOKYBĖ
Zenonas Norkus
Publikuota 2011-01-01
https://doi.org/10.15388/ActPaed.2011.26.2978
PDF

Reikšminiai žodžiai

strateginis planavimas
analizė
Lietuvos aukštojo mokslo sistemos efektyvumas
emigracija ir aukštasis išsilavinimas
liaudies ir tyrimų universitetai

Kaip cituoti

Norkus Z. (2011) „Aplinkos veiksnių įtaka universiteto kamieninio padalinio strateginiam planavimui: pastabos atvejo studijai“, Acta Paedagogica Vilnensia, 260, p. 96-106. doi: 10.15388/ActPaed.2011.26.2978.

Santrauka

Profesorius
Habilituotas socialinių mokslų daktaras
Vilniaus universiteto
Filosofijos fakulteto Sociologijos katedra
El. paštas: zenonas.norkus@fsf.vu.lt

Straipsnyje pateikiami Lietuvos aukštųjų mokyklų veiklos lauko ekonominių, socialinių ir politinių veiksnių analizės apmatai, parengti atliekant Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių jo strateginiam planui analizę. Straipsnyje ginčijamos Lietuvos žiniasklaidoje tiražuojamos klišės apie Lietuvos aukštojo mokslo sistemos neefektyvumą: (1) Lietuvos aukštojo mokslo sistema yra ekonomiškai efektyviausia Europoje, nes joje pačios mažiausios vieno specialisto rengimo sąnaudos. (2) Lietuvos aukštojo mokslo sistema nėra neefektyvi socialiai, nes net baigę žemos kokybės studijas absolventai įgyja optimalų Lietuvoje įsitvirtinančio neoliberalaus kapitalizmo sąlygomis bendrojo intelektinio kapitalo kiekį arba pasirengia karjerai emigracijoje. (3) Didžiausia aukštojo mokslo politikos klaida, padaryta pirmaisiais pokomunistinės transformacijos dešimtmečiais, – nacionalinio universiteto statuso nesuteikimas Vilniaus universitetui, užkirtęs kelią Lietuvoje turėti ne tik liaudies universitetus, bet ir bent vieną tyrimų universitetą.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės. 

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

1 2 3 4 5 > >>