Istorinė ir konceptuali kūno kultūros ugdymo turinio mokykloje raida: ispaniškasis požiūris
Kūno kultūros ugdymą mokykloje formavo socialiniai, švietimo, ekonominiai, kultūriniai, religiniai ir kariniai pokyčiai, kurie iškilo po pirmykščių visuomenių transformacijų. Mokytojams labai svarbu analizuoti kūno kultūros raidą – tiek istorinę, tiek ugdymo turinio, tiek konceptualią, nes tai suteikia istorinį pagrindą refleksijai apie kūno kultūros iššūkius XXI a. mokykloje. Mūsų analizė atskleidė, kad dabartinės realybės tikslai skiriasi nuo ankstesnių laikotarpių. Įveikus XX a. pabaigos iššūkį padaryti išsilavinimą prieinamą visiems, svarbu naudoti mokinių poreikius atitinkančius didaktinius metodus, kad mokiniai žinotų, kaip prisiimti vis didėjančią atsakomybę, ir taptų savarankiški rūpindamiesi savo kūnu fiziškai ir psichologiškai, kaip skatinti savo motorinius ir kognityvinius gebėjimus. Tokiu būdu bus pasiektas didaktinis mokykloje išmoktų dalykų perkėlimas ir pritaikymas realiame gyvenime, o tiksliau, Ispanijos mokiniai savo lygiu neatsiliks nuo Europos, kuri atrodo labai konkurencinga, vidurkio ateityje. Pagal dabartinį scenarijų dėl nuolat mažėjančių moksleiviams keliamų reikalavimų jiems tampa vis lengviau gauti įvertinimą be pastangų, tiesiog eliminuojant neigiamą įvertinimą, ir visai logiška, kad dėl to moksleiviai vienodėja, tampa mažiau kritiški ir ima stokoti entuziazmo mokytis. Dėl šios priežasties kūno kultūros mokytojai turi išanalizuoti šią situaciją ir kritiškai įvertinti savo pedagoginę prieigą.