nuotolinis medicinos personalo mokymas yra patogus krizių (pandemijų, karinių operacijų) metu, tačiau toks mokymas gali netikti dėl ribotų praktikos galimybių. Pristatomos Ukrainos karo medicinos akademijos studentų apklausos apie nuotolinį mokymąsi (angl. Survey on DIstance LEarning for students of the Ukrainian Military Medical Academy (DILEMMA) tikslas – optimizuoti Ukrainos karo medicinos akademijoje (UKMA) studijuojančių gydytojų mokymo procesą, remiantis studentų apklausa apie mokymo internetu formas. Metodai: tyrimo duomenys surinkti iš 147 studentų apklausos apie jų pasitenkinimą ir nuotolinio mokymo tobulinimo būdus UKMA tokiose krizinėse situacijose kaip pandemijos ir karo veiksmai. Pirminiai ir antriniai rodikliai buvo analizuojami stažuotojų (DILEMMA-1, n = 78) ir gydytojų, turinčių praktinės patirties bei dalyvaujančių podiplominėse studijose UKMA (DILEMMA-2, n = 69), grupėse. Rezultatai: bendras nuotolinio mokymosi vertinimas, matuojamas 10 balų skale (pirminis rodiklis), buvo 5,9±3,3 DILEMMA-1 grupės ir 6,5±3,3 DILEMMA-2 grupės (p = 0,27), tai rodo vidutinį vertinimą. Patenkintų ir labai patenkintų studentų dalis buvo mažesnė DILEMMA-1 grupėje, palyginti su DILEMMA-2, tačiau vis tiek ji buvo gana didelė (atitinkamai 76,9 % ir 92,8 %, p < 0,05). DILEMMA-1 ir DILEMMA-2 grupių respondentai skirtingai atsakė į klausimus, susijusius su jų pageidaujamomis mokymosi internetu formomis, metodais ir tvarkaraščiu. Pavyzdžiui, DILEMMA-2 grupės dalyviai dažniausiai pageidavo, kad nuotoliniai užsiėmimai vyktų po 15.00 val. (67,5 %) ir truktų apie 2 valandas (56,5 %), o dauguma DILEMMA-1 grupės dalyvių (73,1 %) rinkosi laiką nuo 9.00 iki 11.00 val. ir 62,8 % manė, kad optimali nuotolinių užsiėmimų trukmė yra 3–4 valandos per dieną. Remiantis apklausos rezultatais, UKMA pavyko optimizuoti nuotolinį mokymąsi. Išvados: skirtingas praktikantų ir praktinės patirties turinčių gydytojų požiūris į nuotolinį mokymąsi lemia būtinybę taikyti diferencijuotą požiūrį į nuotolinio mokymosi taikymą šioms studentų grupėms. Be to, tyrime buvo išskirtos tam tikros studentų grupės, kurių atsakymai išryškino būtinybę pakoreguoti galimus atsakymų variantus ir lėmė kai kurių duomenų neparametriškumą bei parodė, kad, vertinant mokymo kokybę anoniminės studentų apklausos būdu, svarbu cenzūruoti itin neigiamus („neigikus“) ir itin teigiamus („pataikūnus“) respondentus, todėl pradinės imties dydį priklausomai nuo sudėties reikėtų padidinti 16–25 %.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.