Šiame straipsnyje analizuojami iššūkiai, su kuriais susiduriama siekiant įgyvendinti lyčių lygybės ugdymą Lietuvos mokyklose, daugiausia dėmesio skiriama Gyvenimo įgūdžių programai. Remiantis feministinės pedagogikos principais, Foucault įkvėpta diskurso analize ir autoetnografiniu požiūriu, atskleidžiama, kaip trikdžiai – nuo ministerijų iki savivaldybių ir mokyklų administracijų – bei bendruomenių pasipriešinimas (ypač iš vadinamųjų susirūpinusių tėvų) sistemingai silpnina nacionalines pastangas integruoti lyčių lygybę į švietimo turinį.
Straipsnyje pabrėžiama, kad lyčių lygybės ugdymas nėra neutralus ar savaime suprantamas reformų procesas – tai ideologiškai ginčytina sritis, kurioje susiduria skirtingi galios santykiai, normos ir politiniai interesai. Nors formalūs dokumentai deklaruoja įtrauktį, realioje praktikoje dažnai pasireiškia atsargus, fragmentinis ar net vengiantis požiūris į tokias temas, kaip antai lytinė tapatybė ar lytiškumo ugdymas.
Tyrimas rodo, kad prasmingam pokyčiui reikia ne tik politinio valingumo, bet ir nuoseklaus darbo įveikiant struktūrines kliūtis, vertybinius konfliktus bei gerinti pedagogų pasirengimą. Tokia švietimo reforma reikalauja kantraus, daugiasluoksnio dialogo tarp politikos, institucijų ir bendruomenių.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.