Straipsnyje nagrinėjant matematinio raštingumo sampratą, pateikiama matematinio raštingumo terminų, randamų mokslinėje literatūroje, analizė, atskleidžiami matematikos ir matematinio raštingumo skirtumai.
Nors matematinis raštingumo samprata priklauso nuo istorinio, kultūrinio konteksto ir nėra vieno teisingo matematinio raštingumo apibrėžimo, vis dėlto galima išskirti sudedamuosius matematinio raštingumo elementus. Tai - būtinos matematinės žinios, visuotinumas, temų aktualumas, loginis (matematinis, kritinis) mąstymas, matematinis argumentavimas, sprendimų darymas, skaičių „jausmas”, simbolių „jausmas”, erdvinis mąstymas, praktiniai gebėjimai, duomenų interpretavimas, būtinos matematinės žinios, matematika kontekste, kultūrinis aspektas, „susigyvenimas” su matematika (angl. confidence with mathematics), matematinė komunikacija, duomenų ir rezultatų reprezentavimas, darbas su informacija, eksperimentavimas, modeliavimas, technologijų ir matematinių įrankių naudojimas, nuostatos matematikos atžvilgiu. Išskirtieji elementai leidžia sudaryti matematinio raštingumo modelį.