Įtvirtintos gyvenvietės Rytų Baltijos regione: nuo ankstesnių tyrimų prie naujų interpretacijų
Straipsniai
Valter Lang
University of Tartu
Publikuota 2018-12-20
https://doi.org/10.15388/ArchLit.2018.19.2
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

įtvirtintos gyvenvietės
Rytų Baltija
žalvario amžius
etninė interpretacija

Kaip cituoti

Lang V. (2018) „Įtvirtintos gyvenvietės Rytų Baltijos regione: nuo ankstesnių tyrimų prie naujų interpretacijų“, Archaeologia Lituana, 190, p. 13-33. doi: 10.15388/ArchLit.2018.19.2.

Santrauka

[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]

Pirmoje straipsnio dalyje pateikiama trumpa Rytų Baltijos regiono įtvirtintų gyvenviečių tyrinėjimų istorija ir ankstesnių tyrimų interpretacija. Ankstesnių tyrimų rezultatas – įtvirtintų gyvenviečių vėlyvojo žalvario ir ikiromėniškojo geležies amžiaus laikotarpio pagrindinės paplitimo teritorijos, principinės chronologijos bei pagrindinių kultūrinių ir ekonominių bruožų nustatymas. Buvo manoma, kad poreikis gintis nuo išorės pavojų ar kilus įtampai visuomenėje buvo svarbiausia įtvirtintų gyvenviečių įrengimo priežastis. Antroje straipsnio dalyje siūloma nauja įtvirtintų gyvenviečių fenomeno interpretacijos galimybė, paremta finų ir baltų etnogeneze. Straipsnyje teigiama, kad naujos materialinės kultūros bruožai, susiformavę vėlyvajame žalvario amžiuje, įskaitant įtvirtintas gyvenvietes ir joms būdingus dirbinius, bent jų dalis, yra naujų gyventojų, kurie keliomis bangomis atvyko iš Rytų Europos miškų juostos.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.