Lamatos piliakalniai kultūrinio kraštovaizdžio kaitos kontekste
Straipsniai
Mantas Užgalis
Šilutės Hugo Šojaus muziejus
Publikuota 2018-12-20
https://doi.org/10.15388/ArchLit.2018.19.8
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

Lamata
piliakalniai
kultūrinis kraštovaizdis
paleogeografinė aplinka
dirvožemiai

Kaip cituoti

Užgalis M. (2018) „Lamatos piliakalniai kultūrinio kraštovaizdžio kaitos kontekste“, Archaeologia Lituana, 190, p. 141-153. doi: 10.15388/ArchLit.2018.19.8.

Santrauka

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]

Straipsnyje analizuojama Lamatos piliakalnių raida kultūrinio kraštovaizdžio raidos kontekste. Aptarus Šilutės–Priekulės–Švėkšnos apylinkėse (VI a. pab.?) VII–XIII a., anot kai kurių tyrėjų, veikusio etnokultūrinio Lamatos darinio susiformavimo ir etninės priklausomybės kontroversijas, detaliau nagrinėjama paleogeografinės aplinkos bei derlingų ir nederlingų dirvožemių įtaka piliakalnių pasiskirstymui ir to pasiskirstymo pokyčiams I tūkstm. ir II tūkstm. pradžioje. Galiausiai analizuojamos atskirų Lamatos piliakalnių funkcinės paskirties pokyčiai po XIII a., kai dabartinės Lietuvos teritorijoje piliakalniai nustojo būti naudojami kaip gynybiniai įtvirtinimai. 

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.