Erelių reikšmė Baltijos regione. Vokiečių ordino pilies Klaipėdoje atvejis (XIII–XIV a.)
Šiame straipsnyje yra analizuojamos Klaipėdos pilyje rastos paukščių liekanos. Pilis čia pastatyta 1252 m. ir viduramžiais buvo šiauriausia Prūsijoje įsikūrusio Vokiečių ordino tvirtovė. Nors pilis ir aplink ją augantis miestas ne vieną šimtmetį kentėjo nuo karų ir kitų negandų, joje aptikti radiniai atskleidžia aukštą pilies gyventojų socialinį statusą. Tirti ir šioje publikacijoje pristatomi paukščių kaulai yra datuojami XIII a. pabaiga–XIV a. pradžia. Nors straipsnyje aptariamos visų pilyje rastų paukščių liekanos, daugiausia dėmesio skiriama dviem erelių rūšims – jūriniam (Haliaeetus albicilla) ir kilniajam (Aquila chrysaetos). Šiame straipsnyje pabandėme atsakyti į klausimus, kaip ereliai siejasi su socialiniu statusu, kaip ir kam jie naudoti, ar pilyje šie paukščiai galėjo būti valgomi. Atlikti tyrimai atskleidė, kad Klaipėdoje ereliai greičiausiai buvo laikomi dėl nagų ir plunksnų, o ne kaip medžiokliniai paukščiai ar maistui. Gali būti, kad jie sumedžioti tiesiog kaip kenkiantys plėšrūnai. Kitų Klaipėdos pilyje aptiktų paukščių – vištos (Gallus gallus domesticus), kurapkos (Perdix perdix), tikrųjų žąsų genties (Anser sp.) ir antinių šeimos (Anatinae) paukščių bei didžiojo kormorano (Phalacrocorax carbo) – liekanas galima interpretuoti kaip maisto atliekas. Šis straipsnis yra pirmoji Klaipėdoje rastiems paukščiams skirta publikacija ir vienas iš pirmųjų svarstymų apie erelių reikšmę Baltijos regione.