Auksinė segė iš Młoteczno (Hammersdorf) (Braniewo rajonas, Šiaurės Rytų Lenkija)
Magdalena Mączyńska
Publikuota 2013-01-01
https://doi.org/10.15388/ArchLit.2013.0.2634
PDF

Kaip cituoti

Mączyńska M. (2013) „Auksinė segė iš Młoteczno (Hammersdorf) (Braniewo rajonas, Šiaurės Rytų Lenkija)“, Archaeologia Lituana, 140, p. 181-198. doi: 10.15388/ArchLit.2013.0.2634.

Santrauka

1873–1913 metais įvairiose Młoteczno kaimo (seniau Hammersdorf) vietovėse buvo rasta 17 auksinių ir sidabri­nių dirbinių, iš kurių šiandien yra žinomi du auksiniai indai, vienas jų yra Rytų Romos, o kitas galų ar italų kilmės, Kons­tantijaus II medalionas, nukaldintas 335–336 metais, be to, auksinė segė, trys auksiniai kibiro pavidalo kabučiai ir dvi auksinės antkaklės. Antkaklės yra VI amžiaus, kiti radiniai datuojami IV amžiaus pabaiga ir V amžiaus pirmąja puse.
Auksinė segė su granato ir gintaro inkrustacija sukė­lė gyvą, dešimtmečius trunkančią diskusiją. Nesutarimai susiję su segės kilme: ar tai vietinis gaminys, ar jis paga­mintas Vidurinėje ar Žemutinėje Padunojėje? Visi autoriai laikosi nuomonės, kad segė atspindi stilistinį perėjimą nuo Sackrau prie Untersiebennbrunno ir Szilágysomlyó stiliaus. Už jos vietinę kilmę pasisakė K. Godłowskis, R. Starkas, A. Cieślińskis ir V. Hilbergas, bet kai kurie jų palaikė ir segės skandinaviškąją kilmę, nes joje panaudoti ažūras ir filigranas. Už dunojiškąją kilmę pasisako J. Werner, R. Har­hoiu, M. Schmauder ir D. Quast.
Remiantis stilistiniais segės iš Młoteczno požymiais ir jos atitikmenimis iš D2 pakopos, t. y. Nežin-Szilágysomlyó- Regöly-Untersiebennbrunn-Rábapordány tipu, galima dary­ti prielaidą, kad radinys kilęs iš Vidurinės ir Žemutinės Padu­nojės dirbtuvių. Segė yra Dunojaus stiliaus liudijimas, rastas toli Šiaurėje.
...

Die Goldfibel von Młoteczno (Hammersdorf), Kr. Braniewo in Nordostpolen
Magdalena Mączyńska
...

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.