Neįprastas kario kapas Mazkatuži kapinyne
Ingrīda Līga Virse
Publikuota 2013-01-01
https://doi.org/10.15388/ArchLit.2013.0.2638
PDF

Kaip cituoti

Virse I. L. (2013) „Neįprastas kario kapas Mazkatuži kapinyne“, Archaeologia Lituana, 140, p. 111-119. doi: 10.15388/ArchLit.2013.0.2638.

Santrauka

Mazkatuži kapinynas (Rucavos seniūnija) yra nuodugniau­siai ištirtas ir mažiausiai žinomas archeologinis senojo ge­ležies amžiaus paminklas Kuršo pietvakariuose. Mazkatuži radavietė yra Šventosios upės dešiniajame krante, maždaug 15 km nuo Baltijos jūros pakrantės. Ji reprezentuoja nurody­ to meto kuršių materialinę kultūrą ir laidoseną. Pietvakarinė Kuršo dalis liečiasi su Vakarų Lietuvos griautinių kapų su akmenų vainikais kultūra ir sudaro šios kultūros šiauriausią­ją periferiją. Šis regionas nuo centrinės dalies skiriasi kai ku­riais laidosenos ritualo ypatumais. Svarbiausi jų yra akmenų vainikų nebuvimas (dažniau aptinkami atskiri akmenys arba jų eilės) ir žemi sampilai virš kapų (Kapsēde, Mazkatuži).
1942 metais, kasinėjant Mazkatuži kapinyną, ant vienos kalvos (pasak E. Wahle’s, tai kalva numeris IV) po apdegu­sių akmenų ir medžio degėsių sluoksniu buvo atrastas ka­rio kapas su žirgu (2, 5 pav.). Žirgas gulėjo tame pačiame lygyje kaip ir palaidotas karys. Šalia žirgo griaučių likučių rasti dvidaliai žąslai su šoniniais žiedais, į daugybę dalių suskilusi geležinė žirgo gerklės plokštelė, žalvarinė žirgo nosies plokštelė – plona plokštelė be papuošimų su ąselėmis šonuose ir viename gale, kuri odiniu dirželiu buvo pritvirtin­ta prie keturkampio skirstytuvo. Pusrutulio formos kniedės gali būti laikomos puošiamuoju elementu (6 pav.). Šitokios kamanos būdingos Dollkeimo-Kovrovo kultūrai (skirtingai nuo Mazkatuži kapinyne rastų apynasrių Dollkeimo-Kovro­vo kultūros žąslai leidžia žirgo liežuviui laisvai judėti).
Mazkatuži kapinyno 23 kape rasta daug įkapių, išdėlio­tų kuršiams tipiška tvarka. Galvūgalyje guli miniatiūrinis molinis indelis, siauraašmenis kirvis su skyle kote, durklas, ieties antgaliai, yla ir kaltas (7, 8 pav.). Ieties antgalių for­ma įprasta aptariamam laikotarpiui, kuršiams neįprastas tik įdėtų į kapą iečių kiekis – keturios. Neįprastas yra ir siau­raašmenis kirvis. Papuošalai – antkaklė buoželiniais galais, dvi arba trys laiptelinės segės (V grupė pagal M. Michel­bertą) – rasti taip, kaip jie buvo nešioti. Kapo viduryje rasti šalia vienas kito galąstuvai, du pentinai su spygliais lankelio priekyje ir viena sagtis, kurie buvo įdėti į kapą galbūt kaip papildomas inventorius (5, 7:5–7, 8:1, 8) pav.
Mazkatuži kario kapo datavimą palengvina šešios romė­niškos žalvarinės monetos trijuose kapuose (11, 12, 21 ka­pai), trys iš jų buvo nustatytos: Hadrianas (117–138), Faus­tina Filija (apie 130–175), Markas Aurelijus (161–180). Tai leidžia mums datuoti po IV kalva esančius kapus B2/C1 periodu.
Mazkatuži kapinyno kario kapas labai panašus į Dollkei­mo-Kovrovo kultūros kapus. Šis kapas pateikia papildomos informacijos ir rodo, kokie intensyvūs senajame geležies amžiuje buvo ryšiai. Jie neapsiribojo vien prekių mainais, tai patvirtina santykinai didelis romėniškųjų žalvarinių mo­netų kiekis (Mazkatuži kapinyne rastos 29 tokios monetos), stiklo ir emalio karoliai, be to, kai kurių papuošalų ar ginklų formos. Buvus abipusę įtaką rodo ir laidosena, pavyzdžiui, žirgo laidosena, galbūt ir akmenų dėjimas virš kapų arba skydų įdėjimas į kapą. Galbūt kai kuriais atvejais negalima atmesti fizinio Rytų Prūsijos gyventojų buvimo vėlesnėse Kuršo srityse.
Iš vokiečių k. vertė Saulius Lapinskas
...

Kriegergrab aus dem Grдberfeld Mazkatuži
Ingrīda Līga Virse
...

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.