Pietinis Baltijos pakraštys ir vidaus sritys. Išskirtinės problemos
Artur Błażejewski
Publikuota 2015-01-01
https://doi.org/10.15388/ArchLit.2014.15.4900
PDF
PDF

Kaip cituoti

BłażejewskiA. (2015) „Pietinis Baltijos pakraštys ir vidaus sritys. Išskirtinės problemos“, Archaeologia Lituana, 150, p. 65-74. doi: 10.15388/ArchLit.2014.15.4900.

Santrauka

 Baltijos jūros regiono romėniškojo laikotarpio tyrimuose svarbią vietą užima darbai apie Baltijos pakraščio ryšius su labiau į pietus esančiomis sritimis. Ligšiolinės publikacijos daugiausia analizavo šiuos ryšius dviem pagrindiniais as­pektais.
Pirmasis – Baltijos jūros pakraščio ryšiai su pietumis Gintaro keliu. Suprantama, čia daugiausia nuopelnų turi Jerzy’s Wielowiejskis, daugelio vertingų darbų, kurių tei­giniai dažniausiai yra aktualūs ir dabar, autorius. Tų darbų vertė pirmiausia yra ta, kad buvo aptartas mainų prekybos pobūdis tarp ,,šiaurinių tautų“ iš vienos pusės ir romėniškų, daugiausia Padunojės, provincijų bei Italijos iš kitos pusės. J. Wielowiejskio darbus papildė kitų autorių publikacijos.
Kita tyrimų kryptis apima plačiai žinomą Wielbarko kultūros žmonių migraciją, greičiausiai, tapačią gotų genčių kelionei. Mano nuomone, verta pažvelgti ir į kitus Baltijos jūros pakraščio ryšių su vidaus sritimis ypatumus.
Manau, kad pirmasis vertas dėmesio klausimas yra Wielbarko kultūros elementų buvimas viduriniame ir aukš­tutiniame Oderio paupyje. Pirmiausia galima nurodyti Wiel­barko kultūros elementų dalyvavimą formuojantis vadina­majai Luboszycų kultūrai. Nors tai ne kartą minėta, reikia pabrėžti, kad ta įtaka matyti jau nuo šios kultūros pirmo­jo periodo.
Galima priminti, kad Didžiosios Lenkijos pietinėje da­lyje taip pat yra žinoma archeologijos paminklų, kuriuose Wielbarko kultūros elementai gana ryškūs. Tiesa, jie sudaro tik vietinės Przeworsko kultūros elementų ,,priemaišą“, ta­čiau yra aiškiai matomi. Jie susiję su didžiausios ir inten­syviausios Wielbarko kultūros ekspansijos laikotarpiu, dau­giausia su romėniškojo laikotarpio B2/C1 periodu.
Taip pat reikia pažymėti, kad Wielbarko kultūros ele­mentų aptinkama dar toliau į pietus. Przeworsko kultūrai skiriamame kape iš Dobra vietovės (Žemutinė Silezija), buvo aptikta apyrankė ir kriaušės pavidalo kabutis. Šie daiktai būdingi Wielbarko kultūrai. Dar toliau į pietus, Sta­ry Zamek vietovėje atkastas nedidelis Przeworsko kultūros kapinynas, kuriame taip pat rastas kriaušės pavidalo kabutis. Jis aptiktas moters kape, pasižyminčiame kai kuriais išskir­tiniais bruožais. Šis kapas buvo seniausias kapinyne, jame mirusiosios kūnas buvo nesudegintas (likusieji kapinyno kapai yra degintiniai) ir pradžioje padengtas nedideliu pil­kapiu. Kapas buvo gana turtingas įkapių, nors, tikriausiai, tai nebuvo kunigaikštiškas kapas. Greičiausiai, tai buvo mo­ters, atvykusios iš kurio nors Baltijos jūros regiono, kapas.
Wielbarko kultūros elementų taip pat galima aptikti plačiame Čekijos ir Moravijos slėnyje. Ten visur greta vie­tinių tipiškų Przeworsko kultūros elementų yra Wielbarko kultūros elementų. Atrodo, kad, panašiai kaip Lenkijos sri­tyse, šie radiniai nėra susiję išimtinai su tolima prekyba, o jų chronologija – B2/C1 periodas, arba markomanų karų laikotarpis.
Reikia paminėti ir vėlyvesnę Baltijos pakraščio įtaką pietinėms sritims, chronologiškai susijusią su vėlyvuoju romėniškuoju ir ankstyvuoju tautų kraustymosi laikotarpiu. Tai inhumacijos papročio apraiškos Oderio aukštupio re-gione.
Be inhumacijos papročio naudojimo, reikėtų paminėti, kad įkapėse yra daiktų, artimų Baltijos jūros pakraščio dir­biniams. Greičiausiai, tai yra nepakankamai ištirtos kultūri­nės ekspansijos iš šiaurės į pietus reiškinys, pastebimas jau nuo ankstyvojo romėniškojo laikotarpio pradžios, labiausiai pasireiškęs C2 periode, kai ir inhumacija vis plačiau naudo­jama didesniuose Barbaricumo plotuose.
Taigi buvo dvi pagrindinės pietinio Baltijos jūros pa­kraščio kultūrinių elementų pasirodymo vidaus srityse ban­gos. Pirmoji – Wielbarko kultūros elementų pasirodymas markomanų karų kontekste (B2 ir B2/C1 periodai), kurį ten­ka sieti su šios kultūros žmonių (gotų genčių?) ekspansija. Kita banga – atskirų nedegintų žmonių kapų su ,,šiaurinė­mis įkapėmis“ atsiradimas C2 periode, kalbantis apie tiks­liau nenustatytų žmonių grupių judėjimą.

Iš lenkų kalbos vertė Mykolas Michelbertas

PDF
PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.