Šeimos Lietuvos partizaniniame kare: Dešinio tėvūnijos (1949–1953 m.) atvejis

Santrauka

Straipsnyje pristatomos penkios aktyviausiai Tauro apygardoje Dešinio tėvūnijoje veikusios partizanų šeimos – Popieros, Marčiulaičiai, Kurtiniai, Banislauskai ir Gumauskai. Tyrimas koncentruojasi į jų vei­klą pogrindyje, namie likusių artimųjų santykį su kovojusiais ginklu, likimus, kartu bandant apčiuopti ir šeimų reikšmę atskiruose smulkesniuose daliniuose.

Šaltiniai atskleidė tris pagrindines šeimos reakcijas vienam iš jos narių nusprendus tapti partizanu – vyrauja ne tik istoriografijoje įsitvirtinęs vaikų išlydėjimo iš namų su palaiminimu vaizdinys, bet ir aptin­kama dar bent keletas ne tokių darnių namiškių reakcijų. Tačiau svarbu, kad ir kokia reakcija lydėjo bū­simą kovotoją, atsisveikinimas su namiškiais nekeisdavo pirminio asmens apsisprendimo, savo ruožtu namiškiai dažnai bet kokiu atveju natūraliai įsitraukdavo į pogrindžio veiklą.

Tokiame nedideliame dalinyje kaip Dešinio tėvūnija, iš penkių šeimų 66.7 proc. asmenų tapo aktyviais pogrindžio dalyviais – ginkluotais kovotojais, vienais svarbiausių jų rėmėjų ir ryšininkų. Šios penkios šeimos partizaniniame kare iš viso neteko 16 vaikų, o ir likusieji šeimos nariai buvo ištremti ar priversti slėptis nuo tremties.