Partizanų vadovybės įgaliojimų pripažinimo teisiniai pagrindai ir padariniai

Santrauka

Lietuvos Respublikos Seimas ne kartą yra įstatymuose įtvirtinęs nuostatą, kad Lietuvos partizanų vadovybė buvo teisėta okupuotos valstybės valdžia. Nors partizanų vadovybės įgaliojimų pripažinimas turi didelę reikšmę daugeliui su tuo laikotarpiu susijusių teisinių klausimų, nėra nei įstatymų nuostatas papildančios teismų praktikos, nei doktrininio tų nuostatų aiškinimo. Matyt, svarbiausia priežastis yra ta, kad teiginys, jog partizanų vadovybė buvo „vienintelė teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teritorijoje“ iš anksto yra atmetamas kaip deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas. Todėl verta pasvarstyti, ar toks teiginys yra prasmingas ir kodėl, taip pat kokius padarinius sukelia jo įtvirtinimas įstatyme. Partizanai – tai jėga, kuri, kaip šiandien populiaru sakyti, turėjo tautos mandatą ir remdamasi juo, taip pat tarptautine ir nacionaline teise, ginklu gynė valstybę nuo agresijos, taigi buvo tokia organizacija, kokią įprasta vadinti kariuomene. Be to, ši organizacija turėjo įgaliojimus veikti tautos ir valstybės vardu, o tai reiškia, kad Lietuvos gyventojai privalėjo jai paklusti.