Antrojo pasaulinio karo metais nacizmas sunaikino nepaprastai daug Europos žydų. Lietuvoje praktiškai nebeliko žydų bendruomenės, o iš tolimų TSRS regionų grįžtantys išlike jos nariai susidūrė su neįtikėtino masto katastrofos padariniais. Būtent tada žydams ir iškilo klausimas, ką daryti ateityje: ar gyventi šalyje, kur žuvo šimtai tūkstančių tautiečių, ar pamėginti surasti kelią į senąją istorinę žydų tautos tėvynę – Palestiną, o po 1948 m. jau ne į išsvajotą, o realią žydų tautos valstybę – Izraelį.
Straipsnyje siekiama atskleisti žydų emigracijos iš Lietuvos priežastis ir tikslus, išsiaiškinti, kas daugiausia turėjo jai įtakos: ar vien Izraelio valstybės susikūrimas penktojo dešimtmečio pabaigoje? stalininė antisemitinė kampanija? katastrofos Lietuvoje padariniai? tarpukario Lietuvos sionistinių organizacijų idėjinis palikimas? Kyla klausimas, kokią reikšmę žydų nacionaliniam judėjimui už teisę išvykti į Izraelį turėjo „atšilimo“ laikotarpis ir disidentinio judėjimo užuomazgos TSRS ir Lietuvoje, Helsinkio periodas, kokia buvo tarptautinių žydų organizacijų įtaka ir kaip šis judėjimas buvo vertinamas JAV lietuvių emigrantų spaudoje ir t. t.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.