Baltijos vokiečių „repatriacija“ po pakto pasirašymo- nauja nacių demografinė politika ar iš anksto sukurtų planų įgyvendinimas?

Santrauka

1939 m. spalio mėnesį pasakytoje Reichstage kalboje reicho kancleris Adolfas Hitleris etnografinės situacijos reorganizavimą Rytų Europoje įvardijo kaip „vieną svarbiausių uždavinių“. Emigracija, arba gimtosios vietos palikimas arba, anot propagandos, „atsiliepimas į fiurerio kvietimą“ ir „grįžimas namo į reichą“, buvo vienas etninės reorganizacijos aspektų. Kitą šios reorganizacijos aspektą sudarė naujos gyvenamosios vietos „vokiečių tautybės piliečiams, kuriems gresia pavojus“, problemos sprendimas. Ta nauja gyvenamąja vieta galėjo būti reichas ar bet kuri kita okupuota teritorija. Taigi šiandien tyrinėtojai neatsitiktinai sieja sistemingo žydų naikinimo pradžią su Vokietijos–SSRS paktu ir su Rytų Europos etniniu reorganizavimu. Baltijos vokiečių iš Estijos ir Latvijos perkėlimas į aneksuotas teritorijas Lenkijoje – naujas Vokietijos reicho provincijas – inicijavo šį procesą.