Per devynerius metus spaudoje paskelbta nemažai straipsnių apie sovietų nacionalizuotą Lietuvos aukštųjų mokyklų, draugijų, dvarų ir vienuolijų nekilnojamąjį turtą, taip pat Lietuvos gyventojų kilnojamąjį turtą, tačiau dar nebuvo kalbama apie gana svarbią žmogaus nuosavybę – automobilį. Lengvųjų automobilių nacionalizavimui dėl temos siaurumo ir specifiškumo tyrinėtojai lig šiol neskyrė didesnio dėmesio. Šio straipsnio tikslas – apibūdinti automobilių transporto situaciją paskutiniaisiais prieškario metais, atskleisti pirmosios sovietinės okupacijos metu vykdyto transporto nacionalizavimo mechanizmą nuo sprendimų priėmimo iki jų vykdymo, parodyti, kokios institucijos ir pareigūnai vykdė nacionalizaciją ir kaip buvo paskirstytas nacionalizuotas transportas.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.