Sovietų Sąjungai 1940 m. birželio mėn. okupavus ir aneksavus Estiją, iškart prasidėjo estų tautos priešinimasis svetimai valdžiai, kuris truko iki pat Estijos nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. rugpjūčio mėn. Iš pradžių tai buvo pasyvus priešinimasis Estijoje vykdytiems sovietiniams pertvarkymams ir stengimasis išsaugoti tautines vertybes. Aktyviai priešintis pradėta tada, kai tik susidarė sąlygos tai daryti. Prasidėjus karo veiksmams tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, daugelis vyrų pasitraukė į miškus, ėmėsi ginklų ir pradėjo kovoti su atsitraukiančiomis nuo vokiečių dalimis, naikintojų batalionais ir Raudonąja armija. Sovietinio totalitarinio režimo sąlygomis aktyvus priešinimasis negalėjo būti masinis. Išskyrus kai kuriuos ypatingus atvejus (1980 m. jaunimo demonstracijos), iki devintojo dešimtmečio pabaigos Estijoje nebuvo visuotinio pasipriešinimo protrūkių, kaip kad Vengrijoje 1956 m., Čekoslovakijoje 1968 m. ir Lenkijoje 1956, 1968, 1976 ir 1980 m.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.