Valstybių tapatybės apžvalga remiantis turizmo logotipais: Europos šalių tyrimas
Žiniasklaida ir komunikacija
Burcu Zeybek
Derya Gül Ünlü
Publikuota 2017-01-30
https://doi.org/10.15388/Im.2016.76.10380
PDF

Reikšminiai žodžiai

...

Kaip cituoti

Zeybek B. ir Gül Ünlü D. (2017) „Valstybių tapatybės apžvalga remiantis turizmo logotipais: Europos šalių tyrimas“, Informacijos mokslai, 760, p. 26-44. doi: 10.15388/Im.2016.76.10380.

Santrauka

Kartu su globalizacija stiprėja ir konkurencija. Sie­kiant pateikti produktą rinkai ir stengiantis, kad apie jį sužinotų kuo daugiau žmonių, naudojami prekės ženklai. Tai reklamos priemonė, padedanti vieną produktą atskirti nuo kito. Prekės ženklas apibrėžia­mas kaip pavadinimas, terminas, ženklas, simbolis ar dizainas arba šių elementų derinys, naudojamas vieno pardavėjo ar vienos pardavėjų grupės prekėms ir paslaugoms identifikuoti bei joms atskirti nuo kon­kurentų produkcijos.
Ženklodara yra procesas, kurio metu įmonė pristato produktą arba paslaugą vartotojui, sužadina vartotojo norą juos įsigyti arba paverčia vartotoją labiau priklausomą nuo esamo prekės ženklo. Vykstant šiam procesui reikia priimti daug sprendimų, pritaikyti įvairias strategijas ir jų laikytis. Pirmasis ženklodaros tikslas yra potencialius klientus supažindinti su pro­duktu. Kad tai pasiektų, įmonės turi reklamuoti savo prekę ar paslaugą įvairiais skelbimais arba kitais bū­dais. Ženklodaros praktika neapsiriboja tik prekėmis ir paslaugomis, ji apima ir individus, idėjas, faktus bei vietas (šalį, regioną, miestą ir t. t.). Todėl valstybės, miestai ir net tautos taip pat bando kurti savo prekės ženklus, o šiame procese naudoja įvairias strategijas.
Dėl globalizacijos šalies prekės ženklo svarba palaipsniui auga ir keičia socialinį, kultūrinį bei ekonominį valstybės vystymąsi. Valstybės ieško ga­limybių veiksmingiau prisistatyti ir susikurti geresnį įvaizdį tarptautinėje arenoje. Šiandien tapatybė ir įvaizdžio kūrimo procesas atlieka daug svarbių funk­cijų: nuo reklamos ir viešųjų ryšių iki žiniasklaidos ir populiariosios kultūros, nuo politikos iki mados ir pardavimo. Bendrąja prasme šis procesas atstovauja visai šaliai. Todėl valstybės, kaip ir organizacijos, pradėjo dalyvauti pasaulinėje rinkoje, kad pabrėžtų savo istorinius, geografinius ir kultūrinius bruožus, ėmė taikyti įvairias komunikacijos strategijas.
Šalių, naudojančių veiksmingą reklamavimosi politiką, miestai bei prekės ženklai taip pat išsiskirs iš kitų. Tokios valstybės taps konkurencingos ir įgis daugiau pasaulinio pripažinimo, o jų prekės ženklai bus geriau atpažįstami. Kitais žodžiais tariant, valsty­bės ženklodara padeda paprasčiau, greičiau ir labiau užtikrintai nuspręsti, kokią šalį aplankyti, kokius su ja susijusius produktus įsigyti, kaip organizuoti verslo kelionę joje. Ženklodara gelbsti ir susidarant įspūdžius apie šalį.
Viena iš svarbiausių užduočių, kurias turi atlikti savo kultūrą ir vertybes propaguojančios valstybės, yra susikurti vaizdinę tapatybę. Šalies tapatybę ir įvaizdį visų pirma formuoja geras logotipas, kuris yra ir vaizdinės tapatybės studijų pagrindas. Be tokių simbolių kaip vėliava ar herbas, kiekviena valstybė turi savo turizmo logotipą, kuris atspindi jos įvaizdį. Pagrindinis šio tyrimo tikslas – ap­žvelgti šalių turizmo logotipus atsižvelgiant į vals­tybės tapatybę. Atliekant mokslinį darbą, kuriame apžvelgtos 47 Europos Tarybos valstybės narės, taikyta kategorinės turinio analizės technikos me­todika. Šiuo požiūriu šalių logotipai buvo analizuo­jami atsižvelgiant į jų turinį, estetiką, originalumą, istorinius, turistinius, architektūrinius ir kultūrinius bruožus, taip pat išnagrinėta logotipo svarba kuriant valstybės tapatybę.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.