Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko savo veiklos įsivertinimo procesas: pedagogų įžvalgos
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko savo veiklos įsivertinimo procesas yra svarbus, tačiau mažai tyrinėtas reiškinys. Todėl šio darbo tikslas – atskleisti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko savo veiklos įsivertinimo procesą, remiantis ikimokyklinio ugdymo pedagogų įžvalgomis. Tyrimo duomenys rinkti atliekant interviu su 8 pedagogais, dirbančiais Kauno miesto ir Kaišiadorių rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigose, o duomenų analizė atlikta naudojant kokybinės turinio analizės metodą.
Remiantis pedagogų įžvalgomis, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų įsivertinimo procesas gali būti apibūdinamas išryškinant jo koncepciją (tikslus ir gebėjimų sandarą) ir įsivertinimą ugdančius metodus. Pagrindiniai įsivertinimo tikslai, anot pedagogų, yra vaiko savivertės stiprinimas, atsakomybės už savo mokymąsi gebėjimų ugdymas bei vaiko savęs pažinimo auginimas. Vaikų įsivertinimo gebėjimų turinys apima keturis gebėjimus: gebėjimą vertinti savo veiklą, remiantis tam tikrais kriterijais, gebėjimą apgalvoti savo elgesio, veiklos pasekmes, gebėjimą pasidžiaugti savo veiklos rezultatais ir gebėjimą pastebėti savo pažangą.
Atlikus kokybinį tyrimą nustatyta, kad ikimokyklinio ugdymo procese naudojami įvairūs įsivertinimo metodai (formalūs ir neformalūs), kurie gali sudaryti prielaidas sėkmingam vaikų ugdymui(si). Tai yra svarbu, nes, anot pedagogų, įsivertinimas stiprina vaiko pasitikėjimo savimi jausmą, atsakomybę, savęs pažinimą, padeda kritinio, reflektyvaus mąstymo pagrindus ir augina mokymosi motyvaciją.