Šešių savaičių trukmės pliometrinių šuolių programos poveikis jaunųjų krepšininkų greitumui, greitumo jėgai ir vikrumui
Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti 6 savaičių pliometrinių pratimų programos poveikį jaunųjų krepšininkų greitumui, greitumo jėgai ir vikrumui.
Tyrime dalyvavo vienuolika 17–18 metų krepšininkų, kurie buvo suskirstyti į kontrolinę (N = 5) ir eksperimentinę (N = 6) grupes. Eksperimentinės grupės krepšininkai 6 savaites, 2 kartus per savaitę, po pagrindinių krepšinio pratybų atlikdavo pliometrinius šuolius. Programa sudaryta remiantis T. J. Piper ir L. D. Erdmann rekomendacijomis (1998). Įvairių šuolių apimtis per savaitę varijavo nuo 180 iki 280. Poilsio pertraukų trukmė tarp pratimų serijų 45 sekundės, o tarp pratimų 2 minutės.
Antropometriniai matavimai atlikti laikantis K. Norton ir kt. (1996) rekomendacijų. Greitumui nustatyti taikytas 20 m bėgimo iš aukšto starto testas, matuojant ir pirmųjų 10 m bėgimo laiką (Duthie ir kt., 2006; Foran ir Pound, 2007). Šuolio aukštis mojant rankas aukštyn matuotas naudojant multifunkcinės įrangos Newtest (Suomija) šuolių matavimo modulį pagal C. Bosco ir kt. (1983) metodiką. Vikrumui nustatyti buvo naudotas T-testas (Pauole ir kt., 2000).
Po 6 savaičių eksperimentinės grupės 10 m bėgimo laikas sumažėjo 2,86 % (p < 0,05), o 20 m bėgimo laikas 1,99 % (p > 0,05). Kontrolinės grupės greitumo testo rezultatai per tą patį laikotarpį iš esmės nepasikeitė (p > 0,05). Eksperimentinės grupės šuolio aukštis pagerėjo 9,31 % (p < 0,01), o kontrolinės grupės pakito nereikšmingai (2,07 %; p > 0,05). Eksperimentinės grupės vikrumas pagerėjo vidutiniškai 2,71 % (p < 0,05), o kontrolinės grupės pakito menkai (0,62 %; p > 0,05).
Eksperimentinė 6 savaičių trukmės programa didžiausią poveikį turėjo jaunųjų krepšininkų greitumo jėgai ir vikrumui; poveikis greitumui buvo nors ir nedidelis, bet statistiškai reikšmingas.