Ekonomikos krizės ir finansų rinkos sukrėtimo metu išryškėjo pagrindinės verslui kylančios problemos, lėmusios ženkliai išaugusį įmonių bankrotų skaičių. Įmonės bankroto pasekmes jaučia ne tik įmonė: jos veiklos tęstinumas rūpi įmonės akcininkams, investuotojams, kreditoriams, darbuotojams, visuomenei. Problema yra tai, kad dažniausiai bankroto rizika nustatoma gerokai per vėlai. Praktikoje yra nemažai priemonių ir metodų, tinkamų bankroto rizikai įvertinti, tačiau tokio metodo, kuris statybos įmonėms būtų vienintelis tinkamiausias, nėra. Atsižvelgiant į bankroto prognozavimo metodų pritaikymo statybų sektoriuje tyrimų trūkumą, reikalingas tolesnis tyrimas, siekiant nustatyti statybų sektoriaus įmonėms tinkamiausią modelį.
Išanalizavus kitų autorių tyrimus ir modelius bei atrinkus reikšmingiausius finansinius rodiklius, taikomus prognozuojant mažų ir labai mažų statybų sektoriaus įmonių bankroto riziką, gauti rezultatai parodė, kad ne visi lietuvių autorių modeliai gali būti taikomi atliekant panašaus patikimumo statybos įmonių bankroto rizikos vertinimą, o reikšmingi finansiniai rodikliai, pavyzdžiui, grynojo pelningumo ir bendrojo trumpalaikio mokumo, patvirtina bankroto prognozavimo modeliais gautus rezultatus.