Mokytojų įžvalgos apie mokinių, turinčių regos sutrikimų, asmeninės kompetencijos ugdymą muzikos mokyklose
Remiantis Europos Sąjungos bei Lietuvos teisės aktais, reglamentuojančiais švietimo, neformaliojo ugdymo bei mokymosi ir švietimo pagalbos specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintiems mokiniams, tikslus ir organizavimo ypatumus, lietuvių ir užsienio autorių moksliniais tyrimais, galima teigti, jog muzikine veikla specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokiniams sudaromos sąlygos atsiskleisti, stiprinti asmeninę kompetenciją. Tačiau trūksta tyrimų, analizuojančių mokinių, turinčių regos sutrikimų, asmeninės kompetencijos ugdymą(si) muzikos mokyklose neformaliojo ugdymo ir formalųjį ugdymą papildančiomis muzikos ir meno programomis.
Tyrimo tikslas – atskleisti mokytojų įžvalgas apie mokinių, turinčių regos sutrikimų, asmeninės kompetencijos ugdymą(si) muzikos mokyklose. Tyrimo tikslui pasiekti bei problemai spręsti naudotas kokybinis tyrimas, pagrįstas kokybine turinio analizės tyrimo strategija.
Asmeninė kompetencija gali būti apibrėžiama kaip atitinkami komponentai, sudarantys trijų įgūdžių rūšis: savęs pažinimo (savijauta, saviraiška, savarankiškumas), savęs vertinimo (įsivertinimas, savigarba, pasitikėjimas savimi), savikontrolės (savireguliacija, sprendimų priėmimas, atsakingumas, komunikabilumas). Pusiau struktūruoto interviu su penkiomis mokytojomis rezultatai leidžia teigti, kad tikslingas mokinių, turinčių regos sutrikimų, asmeninės kompetencijos ugdymas(is) gali padėti formuoti vaikų socialinius įgūdžius, stiprinti ir plėsti juos praktine patirtimi. Muzikos mokyklos turi galimybę ugdyti mokinius, turinčius regos sutrikimų, individualizuojant ugdymo programas, sudarant sąlygas atsiskleisti vaiko gabumams ir patenkinti individualius saviraiškos poreikius, puoselėti prigimtines vaiko galias, pasirengti atsakingam savarankiškam gyvenimui, suvokti bendrąsias vertybes ir jomis grįsti tolesnį gyvenimą.