Straipsnyje kalbama apie lietuvių kalbos konstrukciją su naudininko ir galininko linksniu NOM-DATACC. Teigiama, jog ši konstrukcija į anglų kalbą gali būti išversta penkiais būdais: vartojant anglišką “internal dative” (“vidinį datyvą”), konstrukcijas su prielinksniais to, for, on ir posesyvinę konstrukciją. Straipsnyje nagrinėjamas klausimas, ar lietuviški sakiniai su naudininku ir galininku turi tik vienodą išorinę sandarą, tačiau skirtingą vidinę (semantinę) struktūrą. Lingvistinėje literatūroje tokių sakinių interpretacijai dažnai vartojamos “Target Person” (“taikinio”) bei “asmeninės erdvės” (“personal sphere”) sąvokos, kurios labai artimos posesyvo koncepcijai (žr. Seliverstova 1990, Grigaliūnienė 1989, Heine 1997). Straipsnyje siūloma tokius sakinius laikyti posesyviniais, įrodinėjama, jog naudininkas vartojamas tik tada, kai atliekamas ar atliktas veiksmas daro poveikį netiesioginio objekto referentui, kai jis tampa to veiksmo rezultato savininku (posesoriumi).