Grožinės literatūros bibliografavimas “Tarybinės lituanikos metraštyje” (1951–1960 m.)
Straipsniai
В. П. Лиров
Publikuota 1962-12-01
PDF (Rusų)

Kaip cituoti

Лиров, В. П. (1962). Grožinės literatūros bibliografavimas “Tarybinės lituanikos metraštyje” (1951–1960 m.). Knygotyra, 2, 49–72. https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/27153

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama grožinės literatūros bibliografinės registracijos reikšmė, uždaviniai ir objektas; šios registracijos pilnumas ir atrankos klausimai; bibliografinės charakteristikos problema ir sisteminimo klausimai.

Bibliografinės registracijos reikšmė ir uždaviniai glaudžiai susiję su tuo vaidmeniu, kurį atlieka grožinė literatūra socialistinių tautų suartėjime bei nacionalinių kultūrų savitarpio turtinime. Atsižvelgiant į Komunistų partijos Programoje keliamus uždavinius šioje srityje, o taip pat į konkrečius lietuvių literatūros mokslo poreikius, ypač aktualus darosi grožinės literatūros, vienaip ar kitaip susijusios su Tarybų Lietuva, tačiau išleistos už jos ribų, sistemingo, kruopštaus ir kompleksinio bibliografavimo klausimai.

Lituanikos metraštyje nuolatos registruojamos trys pagrindinės grožinės literatūros kūrinių grupės: a) lietuvių literatūros vertimai; b) originalūs Lietuvos TSR autorių kūriniai TSRS tautų kalbomis; c) kūriniai apie Lietuvą ir lietuvių tautą. Straipsnyje trumpai apibūdinama šių trijų grupių medžiaga, pabrėžiama, kad jų bibliografavimo praktika reikalauja žiūrėti į juos diferencijuotai.

“Tarybinės lituanikos metraštyje” palyginti pilnutinai registruojami vertimai. Per dešimtmetį metraštyje užregistruota daugiau kaip 1000 publikacijų vertimų į 17 TSRS tautų kalbų ir apie 100 – į 9 užsienio socialistinių šalių kalbas. Pateiktos lentelės rodo, kaip kasmet gausėja vertimų į įvairias kalbas. Be vertimų publikacijų ypatybių ir apimties charakteristikos, straipsnyje patikslinamos jų chronologinės registracijos ribos, pažymimi kai kurie praleidimai. Atkreipiamas dėmesys į originalių Lietuvos TSR autorių kūrinių, taip pat kūrinių apie Lietuvą registracijos nenuoseklumą ir nepilnumą. Jeigu pirmosios ir antrosios grupės kūriniai turi būti registruojami pilniau, tai, registruojant trečiosios grupės kūrinius, reikia kiek galint kokybiškiau atrinkti ne tik pačius kūrinius, bet ir jų leidimus.

Straipsnyje keliami kai kurie iki šiol ginčytini vertimų ne rusų kalba aprašo, o taip pat suvestinio aprašo naudojimo klausimai. Vertimų publikacijoms, išspausdintoms tiek periodikoje, tiek ir knygose arba rinkiniuose, atsižvelgiant į jų ypatingą vertę, siūloma taikyti daugiausia analizinį aprašą. Jeigu vertimų charakteristikai ypač svarbus aprašas, tai kūrinių apie Lietuvą charakteristikai – svarbiausia yra anotavimo klausimai. Pagrindinis anotacijų tikslas – lituanikos momento atskleidimas.

Nušviečiant grožinės literatūros sisteminimo ypatybes, siūloma: įvesti metraštyje skyrių “Papildymai”, daugiau vartoti nuorodų; esant didesniam medžiagos kiekiui, reikėtų detalizuoti grožinės literatūros klasifikaciją pagal kūrinių pobūdį.

Apskritai, grožinės literatūros registravimo metraštyje analizė rodo, kad, pirma, Tarybų Lietuvos įnašas į visasąjunginę tarybinę literatūrą vis didėja, antra, kad metraščio sudarymo metodus dar reikia tobulinti, turint galvoje bibliografinės informacijos gerinimo klausimus, atsižvelgiant į skaitytojų ir bibliotekų, besinaudojančių metraščiu, interesus.

PDF (Rusų)

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai