Straipsnyje aptariami nacionalinio Lietuvos istoriko Simono Daukanto (1793–1864) šaltiniai, kurie nulėmė Odino įtraukimą į lietuvių / baltų kultūrinių herojų gretą veikale BUDĄ Senowęs-Lëtuwiû Kalnienû ĩr Ƶámajtiû (1845). Aptariamas 1826 m. žurnale „Le Catholique“ paskelbtas straipsnis „De l’ère primitive des législations sacerdotales“ (Apie pirmykščių laikų žynių įstatymdavystę), kuriuo S. Daukantas daugiausia rėmėsi aptardamas Odino figūrą. Susipažinus su straipsniu matyti, kad jame Odinas nelaikomas ir baltų herojumi. Spėjama, kad S. Daukantui įspūdį padarė lakoniškai perteikta Odino biograma bei pabaigoje pridėta pastaba, kad karališkosios Saksonijos ir Danijos šeimos, Merovingų dinastija ir langobardų princai įtraukė Odiną į savo genealogiją. S. Daukantas analogiškai sako, kad Odinas yra ir lietuvių herojus, nes ir dabar Lietuvoje ir Žemaitijoje gyvena žmonių Odino pavarde. S. Daukanto motina buvo Odinaitė.
Toliau aptariami kiti du šaltiniai: Johanneso Voigto (1786–1863) Geschichte Preußens (1827, t. 1), Ludwigo Albrechto Gebhardi’o (1735–1802) Geschichte von Littauen, Kurland und Liefland (1785). Nustatyta, kad tik J. Voigtas trumpai nurodė, jog Odinas įkūrė Asgardą prie Dauguvos. S. Daukantas savo veikale šią nuomonę perėmė. 1845 m. vasario 12 d. laiške Teodorui Narbutui (1784–1864) S. Daukantas priekaištavo, kad jis Odino neįtraukė į lietuvių kultūrinių herojų gretą ir kaip svarbius baltų odinianai šaltinius paminėjo „Le Catholique“ ir „Jntrodukcyi Maleta do historyi Dunskiej“. Iškeliama hipotezė, kad S. Daukantas suklydo nurodydamas šveicarų kilmės istoriko Paulo Henri Mallet pavardę, nes jis Danijos istorijoje nerašo apie Odiną kaip lietuvių / baltų herojų.
Straipsnyje tiriama, kurio Danijos istorijos autoriaus įvade S. Daukantas rado informaciją apie lietuvių / baltų Odiną. Tai turėjo būti autoritetingas istorikas, nes S. Daukantas nuomonės apie Odiną nepakeitė rašydamas Pasakojimą apej Wejkałus Lietuwiû tautos senowie (1850) bei akcentuodamas, kad Šiaurės rašytojai nurodo Odiną gyvenus ir veikus Lietuvos pasviety. Susipažinus su Peterio Friedricho Suhmo įvadu (Einleitung oder kritische Muthmaſsungen über die teste Abstammung und Geschichte der Nordischen Nation) į Geschichte der Dänen (1803), tyrime prieinama prie išvados, kad jis nulėmė S. Daukanto apsisprendimą dėl Odino baltiškumo.
Manytume, kad tarpdisciplininis Odino figūros tyrimas S. Daukanto įsitikinimą galutinai leistų patvirtinti arba atmesti.